Ar Lietuvoje dar suskaičiuosime 154 tautybes? Share

2021-03-04
 

Kiek šalies gyventojų save laiko lietuviais, kokia jų gimtoji kalba ir kokį tikėjimą jie išpažįsta? Į šiuos jautrius klausimus atsakė 56 tūkst. žmonių.

Tiek gyventojų panoro dalyvauti pirmą kartą Statistikos departamento surengtoje internetinėje apklausoje apie gyventojų tautybę, gimtąją bei kitas mokamas kalbas, religiją.

Ankstesniais metais šiuos klausimus Statistikos departamentas gyventojams užduodavo per visuotinį gyventojų ir būstų surašymą. Tačiau šiemet jis pirmą kartą vyksta kitaip nei anksčiau.TautybėsŠįkart atsisakyta tradicinio surašymo – visus reikiamus duomenis apie gyventojus ir jų būstą statistikai parengs iš administracinių šaltinių. „Tam bus panaudota devyniolikos pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenys“, – sako Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.

Bet juose nėra duomenų nei apie gyventojų tautybę, nei apie gimtąją ar mokamas užsienio kalbas, nei apie religiją.

Todėl Statistikos departamentas gyventojų paprašė šią informaciją pateikti internetu. Tai buvo galima padaryti iki vasario pabaigos. 

V. Vaitekūnienė pripažino, jog tikėtasi, kad į kvietimą užpildyti anketą atsilieps daugiau žmonių. „Norėtume sulaukti milijono anketų, bet tai nerealu. Vis dėlto svarstėme, kad žmonės per karantiną daugiau laiko leidžia namuose ir dalyvaus aktyviau“, – pripažino departamento atstovė.

Tiesa, buvo ir tokių žmonių, kurie panoro atsakyti į anketos klausimus, nors nesinaudoja internetu. „Tokiems skambinusiems teko padėti ir kartu užpildyti anketą“, – pasakojo V. Vaitekūnienė.

Dar 40 tūkst. šalies gyventojų balandžio–birželio mėn. tiesiogiai apklaus Statistikos departamento darbuotojai. Taip siekiama užtikrinti tyrimo rezultatų kokybę ir reprezentatyvumą.

Papildomai bus tiriami internetinėje apklausoje nedalyvavę asmenys. Jie bus atrinkti iš Gyventojų registro, atsižvelgiant į lytį, amžių, šeimos sudėtį bei gyvenamąją vietą.

Pasak V. Vaitekūnienės, 40 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų tyrimui bus atrinkti taikant paprastąją sluoksninę atsitiktinę imtį. „Tai tikrai pakankama tyrimo imtis, galinti užtikrinti duomenų patikimumą. Juk kartais tyrimai atliekami apklausus tūkstantį ar kelis tūkstančius gyventojų ir pagal tai daromos išvados apie visą populiaciją“, – kalbėjo departamento atstovė.

Surinkti duomenys apie gyventojų tautybę, kalbas ir religiją vėliau bus palyginti su ankstesnių surašymų duomenimis. Paskutinį kartą toks surašymas buvo atliekamas prieš dešimtmetį.

Tada Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės – lietuviai sudarė 84,2 proc. gyventojų, o didžiausia tautinė mažuma buvo lenkų (6,6 proc., arba 200 tūkst.).

Beje, lietuviškiausi miestai buvo Panevėžys (96,1 proc. lietuvių), Kaunas ir Šiauliai (po 93,6 proc.). Lietuvių dalis Vilniuje ir Klaipėdoje buvo gerokai mažesnė – atitinkamai 63,6 ir 73,8 proc.

99,2 proc. lietuvių tautybės asmenys nurodė, kad jų gimtoji kalba yra lietuvių. Beje, gyventojai tada jau galėjo nurodyti ne vieną gimtąją kalbą, bet dvi. Tačiau tokių buvo tik kiek daugiau nei 17 tūkst., arba 0,6 proc.

Kas trečias šalies gyventojas tada nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas.

Atsakydami į klausimą apie tikėjimą, dauguma šalies gyventojų save priskyrė Romos katalikams (77,2 proc.), apie 4 proc. gyventojų nurodė esantys stačiatikiai (ortodoksai).

2011 m. gyventojai save priskyrė 59 religinėms bendruomenėms.

Beje, per 2001 m. vykusį surašymą gyventojai save buvo priskyrę 28 religinėms bendruomenėms. Prieš dešimtmetį savęs nė vienai religinei bendruomenei nepriskyrė 186,7 tūkst., arba 6,1 proc. gyventojų (2001 m. – 331,1 tūkst., arba 9,5 proc.).

Pasak Statistikos departamento atstovės, pirmą kartą gyventojų ir būstų surašymas vengiant tiesioginio kontakto vykdomas ne dėl siautėjančios pandemijos. 

Tam ruoštasi jau nuo ankstesnio, 2011 m. vykusio, surašymo.

„Tokių surašymų, kai tiesiogiai apklausiami visi gyventojai, vis mažėja. Daug Europos šalių surašymams naudoja turimus administracinius duomenis“, – sakė V. Vaitekūnienė.

Tiesa, pandemija šiek tiek jaukia klausėjų planus. Anksčiau būdavo praktikuojama su respondentais susitikti akis į akį. „Tuomet žmonės noriau atsako į klausimus. Dabar skambiname arba rašome elektroninius laiškus, bet ne visuomet sulaukiame atsakymų ir geranoriškos reakcijos. Kai skambini, žmonėms lengviau išjungti telefoną nei neįsileisti klausėjo pro duris“, – kalbėjo V. Vaitekūnienė.

Išankstinius statistinio tyrimo bei gyventojų ir būstų surašymo duomenis planuojama skelbti metų pabaigoje, gruodį.


Document updated: 2021-03-10