2021-05-07


Pagal savižudžių skaičių tarp pirmaujančių valstybių įsitvirtinusi Lietuva kitas Europos šalis lenkia ir savižudybių gausa laisvės atėmimo įstaigose – pastaraisiais metais jų ir vėl ėmė daugėti.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai laisvės atėmimo įstaigose mirė 25 asmenys, iš jų 7 nusižudė. 2019 m. mirė 22 nuteistieji, iš jų 8 nusižudė.

2018 ir 2017 m. savižudybių skaičius laisvės atėmimo įstaigose jau buvo sumažėjęs iki 2.

Daugiausia savižudybių (13) įkalinimo įstaigose per praėjusį dešimtmetį buvo užfiksuota 2016 m., kai iš viso mirė 33 nuteistieji.

Kalėjimų departamento atstovų teigimu, daugiausia savižudybių praėjusiais metais buvo Pravieniškių pataisos namuose‑atvirojoje kolonijoje.

Suicidinių atvejų gausa šioje įkalinimo įstaigoje aiškinama tuo, kad Pravieniškėse kali daugiausia bausmę atliekančių nuteistųjų šalyje.

Vis dėlto, departamento atstovai pripažįsta, kad savižudybės laisvės atėmimo vietose yra itin opi problema.
 


Komentaras

 „Savižudybių skaičius įkalinimo įstaigose yra itin didelis. Jis penkis kartus didesnis negu Lietuvos populiacijoje ir du kartus didesnis nei tarp Europos įkalintųjų. Todėl savižudybių prevencija yra vienas iš prioritetinių bausmių vykdymo sistemos uždavinių“, – sako Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova‑Milašienė.

Laisvės atėmimo vietose dirba psichologai, psichiatrai. „Nuteistieji yra įvertinami pagal polinkį žalotis arba suicido riziką. Su jais atskirai dirba specialistai. Atsitikus kokiam nors įvykiui – po bandymo žudytis ar žalotis – į įkalinimo įstaigą vyksta mobili specialistų komanda, konsultuoja pasikėsinusį nusižudyti nuteistąjį“, – tvirtino departamento atstovė.
 


Tačiau pastaruoju metu bandymų žudytis galėjo daugėti ir dėl to, kad laisvės atėmimo įstaigose sumažėjo psichologų. Šie specialistai neteko pareigūno statuso, todėl dalis jų paliko tarnybą.

Vienu metu iš 52 pataisos namuose dirbusių psichologų buvo likę 17. Dabar įkalinimo įstaigose vėl dirba 33 psichologai. Vienam jų tenka nuo 200 iki 300 bausmę atliekančių nuteistųjų.

Per pandemiją psichologinė pagalba nuteistiesiems tapo dar sunkiau prieinama. Įkalinimo įstaigos neturėjo galimybės jos teikti nuotoliniu būdu.

Pasak departamento atstovų, nuteistųjų psichologinę būklę sunkino ir karantino ribojimai – jie negalėjo susitikti su artimaisiais.


Komentaras

Bandymų nusižudyti esą galėjo padaugėti ir dar dėl vienos priežasties. „Tai gali būti susiję ir su teisės aktų pakeitimais, draudžiančiais rūkyti tam tikrais atvejais“, – diskusijoje, skirtoje savižudybių prevencijai, teigė departamento Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Cimalanskaitė‑Kazlauskienė.
 

 

Nors per pandemiją buvo apribotas nuteistųjų lankymas, COVID-19 įveikė ir įkalinimo įstaigų sienas.

Tačiau laisvės atėmimo įstaigose pavyko išvengti mirties nuo šios ligos atvejų. Pernai mirė tik vienas koronavirusu užsikrėtęs nuteistasis, bet jo mirties priežastis buvo onkologinė liga.

Iš viso praėjusių metų pabaigoje laisvės atėmimo įstaigose buvo 4,7 tūkst. nuteistųjų (4 532 vyrai ir 207 moterys) ir 581 suimtasis laukė teismo nuosprendžio.

Kalėjimų departamento duomenimis, pernai įkalintųjų šalyje buvo 818 mažiau nei ankstesniais metais. Nuo 2011 m. jų skaičius nuosekliai mažėjo.

Pernai įkalinimo įstaigose, kurių šalyje veikė 10, dirbo 2,8 tūkst. darbuotojų, iš jų nuteistuosius prižiūrėjo 1,4 tūkst.

Pernai sumažėjo įkalintųjų, turinčių psichikos sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, skaičius. Tokių asmenų praėjusių metų pabaigoje buvo 1035. Tai beveik 300 mažiau nei 2019 m., tačiau gerokai daugiau nei 2018 m. (851), 2017 m. (791) ar 2016 m. (851).

Pernai taip pat sumažėjo įkalintų nepilnamečių. Praėjusių metų pabaigoje jų laisvės atėmimo įstaigose buvo 22. Tai beveik du kartus mažiau nei 2019 m.