Šalies ūkis per pandemiją: niūriausi scenarijai – perrašyti

2021-05-18
 

Prasidėjus pandemijai ir dėl karantino atsiradus įvairių suvaržymų, tikėtasi ekonomikos nuosmukio, bet pačios niūriausios prognozės nepasitvirtino.

Priešingai, Statistikos departamento duomenimis, šalies ūkio nuosmukis buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o antrosios pandemijos bangos poveikis buvo mažesnis nei pirmosios.

Finansų ministerija buvo apskaičiavusi, kad dėl pandemijos sukeltos krizės šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 m. gali sumažėti 1,5 proc.

Dar niūresnės buvo Lietuvos banko prognozės. Manyta, kad šalies BVP dėl pandemijos sukeliamų neigiamų padarinių gali sumažėti 2 proc., Europos Komisija Lietuvai prognozavo 2,2 proc. nuosmukį.

Vis dėlto Lietuvos realusis BVP pokytis, palyginti su 2019 m., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė 0,8 proc.

Šių metų pirmąjį ketvirtį šalies BVP pagal to meto kainas siekė 11,4 mlrd. eurų. Realusis BVP pokytis, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 1,8 proc.

Daugiausia teigiamos įtakos tam turėjo pramonės, mažmeninės ir didmeninės prekybos, transporto, informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto sektoriaus augimas.

Nepaisant pandemijos, ne tik minėtuose, bet ir kituose sektoriuose pernai didėjo darbo užmokestis.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 524,2 EUR ir, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 4,8 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 686,8 EUR ir buvo 9,1 proc. didesnis, privačiajame – 1 450,7 EUR ir buvo 2,6 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4 proc.: viešajame sektoriuje – 7,9 proc., privačiajame sektoriuje – 2,1 proc.

Darbo užmokesčio padidėjimui 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams, taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Šių metų pirmąjį ketvirtį ėmė mažėti ir nedarbas. Palyginti su paskutiniu 2020 m. ketvirčiu, nedarbas sumažėjo 1,5 proc. ir dabar siekia 7,5 proc. Pastaruoju metu didėja ir darbo jėgos paklausa.

Priešingai nei tikėtasi, per pandemiją išvengta ir įmonių bankrotų lavinos. Pasak ekonomistų, tai lėmė dosni valstybės parama (ypač mokesčių atidėjimas). Gyvybės ji įkvėpė net ir toms įmonėms, kurios ties bankroto riba balansavo dar prieš pandemiją.

Statistikos departamento duomenimis, valstybės parama nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms 2021 m. siekia beveik 99 mln. eurų. Ją pasidalijo daugiau negu 16 tūkst. šalies įmonių.

Didžiausia valstybės paramos dalis teko per karantiną savo veiklą turėjusioms stabdyti ar riboti mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms (33,8 proc.), taip pat – apgyvendinimo ir maitinimo veikla užsiimančioms įmonėms (20,7 proc.).

Trečioje vietoje pagal gautą paramą – apdirbamoji pramonė (9,9 proc.).

Tačiau gelbstint šalies verslus didėjo valdžios sektoriaus deficitas ir skola.

Remiantis išankstiniais duomenimis, 2020 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 3 mlrd. 598 mln. EUR, arba 7,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o valstybės skola išaugo iki 47,1 proc.

Valdžios sektoriaus išlaidos per metus padidėjo 4 mlrd. 313 mln. EUR, arba 25,5 proc.

Išlaidos reikšmingai išaugo dėl valdžios sektoriaus priemonių, mažinančių COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai. Didžioji dalis išlaidų teko socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai.

Pamažu, tačiau keičiasi ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Praeitų metų balandį jis buvo pasiekęs rekordines žemumas (–16 proc.), o šių metų balandį jau buvo teigiamas (1 proc.).

Vidutinis vartotojų pasitikėjimo rodiklis nuo 2013 m. iki 2021 m. yra –2,5 proc. Mažiausias pasitikėjimo rodiklis nuo 2013 m. buvo užfiksuotas pernai balandį, o didžiausias – 2019 m. birželį.

Palyginti su praėjusiu kovu, jis padidėjo tik vienu procentiniu punktu.

Daug optimistiškiau nei prieš metus žmonės vertina namų ūkio finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., taip pat vis daugiau žmonių ketina leisti pinigus stambesniems pirkiniams.

Ne taip optimistiškai gyventojai vertina būsimus šalies ekonominės padėties pokyčius (–7 proc.). Vis dėlto rodiklis daug geresnis nei pernai balandį – tada jis siekė –48 proc.