Duomenų bazės naujienos Dalintis

2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, visų rūšių transportu krovinių vežta 12,7 proc. daugiau, krovinių vežimo apyvarta padidėjo 3,2 proc.

2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 9,6 proc., iš jų verslo įmonėse – 9,8 proc.

Paramos teikėjai Lietuvos juridiniams asmenims 2025 m. suteikė 378 mln. EUR paramos – tai 19,4 proc. daugiau nei 2024 m. Didžiausia paramos dalis – 71 proc. – buvo suteikta piniginėmis lėšomis. Materialinėmis vertybėmis suteikta 28,1 proc., paslaugomis – 0,9 proc. paramos.

Lietuvos juridiniai asmenys 2025 m. suteikė 176,1 mln. EUR, arba 46,6 proc. visos suteiktos paramos. Lietuvos juridinių asmenų suteikta parama, palyginti su 2024 m., padidėjo 16 proc. Užsienio šalių juridiniai asmenys suteikė 112,8 mln. EUR, arba 29,8 proc. visos suteiktos paramos. Anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys suteikė 89,1 mln. EUR, arba 23,6 proc. visos suteiktos paramos.

67,2 proc. visos paramos 2025 m. skirta ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 24 proc. Ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, skirtos paramos dalis, palyginti su 2024 m., sumažėjo 8,1 procentinio punkto, valdžios sektoriui – padidėjo 7,9 procentinio punkto.

2025 m. vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo 10,4 tūkst. EUR, palyginti su 2024 m., padidėjo 13 procentų.

Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2026 m. antrąjį ketvirtį sudarė 16,04 EUR, arba 1,7 proc. daugiau nei 2026 m. pirmąjį ketvirtį.

2026 m. rugsėjo mėn. minimalioji mėnesinė alga – 1 153 EUR, minimalusis valandinis atlygis – 7,05 EUR.

Prognozuojama, kad nefinansinių įmonių pardavimo pajamos 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 2 proc., pardavimo savikaina – 2,4 proc., bendrasis pelnas (nuostolis) – 3,4 proc., o bendrosios ir administracinės sąnaudos  mažėjo 4,4 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2026 m. rugpjūčio mėn. buvo 3, ir palyginti su liepa, padidėjo 2 procentiniais punktais.

Per metus (2026 m. rugpjūtį, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, išliko panaši: 24 proc. gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. ji gerės, 10 proc. manė, kad ji blogės (liepą  – atitinkamai 25 ir 10 proc.).

Rugpjūčio mėnesį 21 proc. gyventojų išsakė nuomonę, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, 29 proc. gyventojų teigė, kad padėtis blogės.

Į klausimą, kaip pasikeis pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams, tokiems kaip baldai ar buitinė technika, per artimiausius 12 mėn., 29 proc. gyventojų atsakė, kad ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 16 proc. gyventojų – kad ketina išleisti mažiau (liepą  – atitinkamai 27 ir 18 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikisi 61 proc. gyventojų, 10 proc. nurodė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (liepą  – atitinkamai 56 ir 13 proc.).

2026 m. rugpjūtį ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 0,1 proc.

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 0,1 proc. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo 15 iki 13,4, prekybos – nuo 5,1 iki 2,9, statybos – nuo –1,2 iki –1,7 proc. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo 1,5 iki 3,2, o pramonės – nuo –8,3 iki –7,7 proc.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu, padidėjo 0,9 procentinio punkto. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 10,9, paslaugų – 2,3, vartotojų – 1,1 procentinio punkto. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1,1, prekybos – 2,8 procentinio punkto.