Nacionalinės sąskaitos

• Regioninio bendrojo vidaus produkto revizavimo tvarka

• Ketvirtinio bendrojo vidaus produkto trumpojo laikotarpio revizavimo tvarka

• Ketvirtinio bendrojo vidaus produkto ilgojo laikotarpio revizavimo tvarka

• Metinio bendrojo vidaus produkto trumpojo laikotarpio revizavimo tvarka

• Metinio bendrojo vidaus produkto ilgojo laikotarpio revizavimo tvarka

2019 m. Lietuvos statistikos departamentas atlieka Europos Sąjungos (ES) mastu suderintą nacionalinių sąskaitų (NS) rodiklių laiko eilučių pagrindinę reviziją. Skirtingai nei 2014 m. atlikta revizija, kurios pagrindinis tikslas buvo įdiegti naujas Europos sąskaitų sistemos (ESS 2010) metodologines nuostatas, šiais metais NS rodiklių tikslinimai daugiausia susiję su naujų metodų ir duomenų šaltinių panaudojimu bei nustatytų trūkumų šalinimu.

Revizijos metu yra tikslinamos visos NS pagrindinių rodiklių laiko eilutės, įskaitant bendrojo vidaus produkto (BVP) vertinant trimis metodais komponentus, bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), valdžios sektoriaus finansų statistikos, nefinansines ir finansines institucinių sektorių sąskaitas bei užimtumo rodiklius pagal NS sistemos kategorijas. Vertinant NS rodiklius palyginamosiomis kainomis, pereinama nuo 2010 prie 2015 (ES rekomendacija) atskaitos metų. Šiais metais bus skelbiamos revizuotos 2010–2016 m. rodiklių laiko eilutės. Kaip įprasta, Lietuvos statistikos departamentui surinkus iš metinių tyrimų arba gavus iš administracinių šaltinių naujausius duomenis makroekonominiams rodikliams vertinti, kasmet patikslinami paskutiniųjų trejų metų rodikliai.

Vertinant BVP gamybos metodu, tikslinama beveik visų veiklos rūšių pridėtinė vertė dėl patobulinto atsargų pasikeitimo vertinimo modelio įdiegimo ir revizuotos netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP) vertinimų. Bendrosios pridėtinės vertės pasikeitimui įtakos turės statybos veiklos produkcijos, būsto nuomos paslaugų vertinimo tikslinimai, taip pat kai kurių įmonių perklasifikavimas iš nefinansinių įmonių sektoriaus į valdžios sektorių, bei revizuoti savos gamybos programinės įrangos vertinimai.

Vertinant BVP išlaidų komponentus, labiausiai bus pastebimi pakeitimai, atlikti prekių ir paslaugų eksporto ir importo rodikliams. Įvertinus kvazitranzitinę prekybą ir ją eliminavus iš užsienio prekybos sandorių, šie pasikeičia; tačiau abipusė jų įtaka bendram prekybos balansui yra nedidelė. Įdiegus naujus duomenų šaltinius ir metodus perdirbimo paslaugų eksportui vertinti, taip pat bus patikslinti bendrieji prekių eksporto srautai. Dėl patikslintų pirminių duomenų šaltinių bus revizuoti statybos, draudimo paslaugų, NAFTAP sandorių su užsieniu srautai. Namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos tikslinamos dėl jau minėtų būsto nuomos, NAFTAP, transporto paslaugų, azartinių lošimų vertinimų pakeitimo. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos bus tikslinamos dėl kai kurių įmonių perklasifikavimo į valdžios sektorių ir kai kurių sandorių (tokių kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo, mokesčių) traktavimo tikslinimo. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo rodiklių eilutė yra keičiama dėl statybos, savos gamybos programinės įrangos ir kitų komponentų vertinimų tikslinimų.

Pakeitimai vertinant pridėtinę vertę ir atlikti perklasifikavimai turės įtakos ir BVP pajamų komponentams: atlygiui darbuotojams, likutiniam pertekliui ir mišrioms pajamoms bei mokesčiams ir subsidijoms.

Pakeitimai vertinant BVP turės įtakos ir šalies BNP, be to prie jų prisidės ir pakeitimai, atlikti vertinant pirmines pajamas, t. y. darbo ir investicijų pajamas iš (į) užsienį bei mokesčius (mokamus) ir subsidijas (gautas) į (iš) Europos Sąjungą.

Diegiami pakeitimai turės įtakos nominaliai BVP ir jo komponentų reikšmei, taip pat galimi pokyčiai vertinant rodiklių augimo tempus. Kadangi pakeitimai ir tikslinimai didins, o kartais ir mažins anksčiau skelbtas rodiklių reikšmes, neįmanoma iš anksto nustatyti bendrą jų poveikį. Tikimasi, kad šalies metinis BVP galėtų pasikeisti vidutiniškai nuo –0,2 proc. iki +0,2 proc.

Atliekant NS rodiklių reviziją bus peržiūrėti ir užimtumo rodiklių vertinimai. Dirbančiųjų skaičiaus ir jų dirbtų valandų rodikliai patikslinti, atsižvelgiant į informaciją, gautą apie šalyje dirbančius nerezidentus ir ne pagrindiniame darbe dirbtą laiką.

Pasikeitus pagrindiniams bendriesiems NS rodikliams bus revizuoti ir su jais susiję išvestiniai rodikliai. Visų pirma, bus patikslinti BVP ir jo komponentų augimo tempai, tuomet perskaičiuoti metiniai ir ketvirtiniai rodikliai, patikslinti santykiniai dydžiai, kur šalies BVP ar BNP naudojami kaip palyginamoji bazė, pvz., valdžios sektoriaus skolos ar deficito santykis su BVP, BVP vienam gyventojui, regioninis BVP, BVP pagal perkamosios galios standartus it kt. BVP ir užimtumo rodiklių patikslinimas turės įtakos našumo rodiklių vertinimams.

Revizuotos NS rodiklių laiko eilutės bus paskelbtos Oficialiosios statistikos portale, su revizijos rezultatais vartotojai bus supažindinti informaciniame pranešime, kuris skelbiamas pagal Lietuvos statistikos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą kalendorių.

Lietuvos statistikos departamentas pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (ESS 2010) nuostatas revizavo nacionalinių sąskaitų rodiklių laiko eilutes ir paskelbė revizuotus 1995–2014 Lietuvos nacionalinių sąskaitų duomenis. Pirmasis revizijos etapas atliktas 2014 m. ir apėmė 2004–2014 m. rodiklių laiko eilutes. 2015 m. atlikta 1995–2003 m. rodiklių laiko eilučių revizija ir patikslinta prieš metus paskelbta informacija. Tai reiškia, kad nacionalinių sąskaitų ir valdžios sektoriaus finansų statistiniai rodikliai nuo šiol vartotojams teikiami tik pagal atnaujintas ESS 2010 metodologines nuostatas ir duomenų šaltinius. Nacionalinės sąskaitos yra sudaromos pagal tarptautiniu mastu suderintą metodologiją ir vienodus visoje Europos Sąjungoje duomenų pateikimo reikalavimus, todėl tuo pačiu metu nacionalinių sąskaitų rodikliai buvo revizuojami ir kitose ES šalyse.

Naujoji ESS 2010 pakeitė iki šiol Europos Sąjungoje galiojusią ESS 95, siekiant priderinti nacionalinių sąskaitų sistemą prie pasikeitusios ekonominės aplinkos ir atsižvelgiant į pažangą, pasiektą tobulinant metodologines nuostatas.

ESS 2010 nustato principus ir metodus, taikomus vertinant nacionalines sąskaitas Europos lygmeniu. Ji yra suderinta su pasauline Nacionalinių sąskaitų sistema 2008 (NSS 2008) ir naujuoju Mokėjimų ir investicijų balansų sudarymo vadovo šeštuoju leidimu (MBV6). NSS 2008 gaires parengė Jungtinės Tautos, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Pasaulio bankas. NSS 2008 buvo patvirtinta 2009 m., o ESS 2010–2013 m.

Naujuosius MBV6 standartus diegia Lietuvos bankas. Daugiau informacijos apie MBV6 diegimą – Lietuvos banko svetainėje.

Atnaujintų nacionalinių sąskaitų rodiklių skelbimas

Nuo 2015 m. spalio mėn. Lietuvos statistikos departamento OSP skelbiamos visos (1995–2014) metinių ir ketvirtinių BVP ir jo komponentų, įvertintų pagal ESS 2010 metodologines nuostatas, laiko eilutės.

Detalesnę informaciją apie ESS 2010 diegimą, pagrindinius metodologinius pasikeitimus ir galimą jų įtaką pagrindiniams nacionalinių sąskaitų rodikliams galite rasti čia.