Pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – JT konvencija) prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje nustatytas Europos ir nacionalinio lygmens veiksmų planas, skirtas spręsti skirtingos neįgalių vyrų, moterų ir vaikų padėties klausimą. Atsižvelgiant į strategijos tikslus ir veiklos sritis, asmenų su negalia statistika apima statistinę informaciją apie asmenų gyvenimo sąlygas, socialinę įtrauktį, dalyvavimą darbo rinkoje, sveikatos ir švietimo prieinamumą ir kt.

2010 m. Lietuva ratifikavo JT konvenciją, kurios įgyvendinimo mechanizmas numato periodišką žmonių su negalia padėties vertinimą pagal Konvencijos nuostatas. 2016 m. Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva įgyvendina JT konvenciją ir 2016 m. balandžio 20 d. pateikė išvadas ir rekomendacijas (DOC) dėl tolesnių veiksmų.

Valstybės duomenų agentūra kaip Europos statistikos sistemos (ESS) dalis, dalyvauja įgyvendinant Europos statistikos darbų programą ir kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis atlieka gyventojų statistinius tyrimus (apklausas), apimančias įvairius Europos strategijos dėl negalios aspektus.

Siekiant tarptautinio palyginamumo gyventojų statistiniuose tyrimuose (apklausose) asmenys, kurių kasdienė veikla dėl sveikatos sutrikimų buvo labai arba šiek tiek apribota 6 mėnesius ar ilgiau, vadinami asmenimis su negalia

Statistinės informacijos apie asmenis su negalia duomenų šaltiniai

Nuo 2005 m. kasmet atliekamas Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas. Remiantis šio tyrimo rezultatais, įvertinama 16 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, kurių veikla, palyginti su įprastine žmogaus veikla, dėl sveikatos buvo apribota bent 6 mėnesius, dalis tarp visų gyventojų, jų nuomonė apie savo sveikatą, būsto sąlygas, ekonominius sunkumus, taip pat skaičiuojami skurdo rizikos ir materialinio nepritekliaus rodikliai.

Gyventojų sveikatos statistinis tyrimas pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas 2005 m., antrą kartą – 2014 m. ir 2019 m. Remiantis šio tyrimo rezultatais, buvo vertinama 15 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų sveikatos būklė, gyvensena ir naudojimasis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tyrime taip pat išskiriama asmenų, kurių veikla, palyginti su įprastine žmogaus veikla, dėl sveikatos buvo apribota bent 6 mėnesius, grupė.

2011 m., 2021 m. buvo atliktas ilgalaikių sutrikimų turinčių gyventojų užimtumo tyrimas, kurio metu buvo įvertinama 15–64 metų amžiaus gyventojų, kurių kasdienė veikla dėl sveikatos arba pagrindinių veiklų (funkcijų) sutrikimų buvo apribota 6 mėnesius ar ilgiau, dalis tarp visų to amžiaus gyventojų ir jų dalyvavimas darbo rinkoje.