Lietuvos statistikos departamentas Lietuvos Respublikos 2021 m. gyventojų ir būstų visuotinį surašymą atliko administracinių duomenų pagrindu, naudodamas valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis. Duomenys apie gyventojus pagal gimtąją kalbą, kitų kalbų mokėjimą ir išpažįstamą tikėjimą nerenkami ir nekaupiami valstybės registruose. Siekiant patenkinti vartotojų poreikius ir turėti palyginamą statistinę informaciją apie gyventojų etnokultūrines charakteristikas, buvo atliktas Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas. Savarankiškai tyrimo statistinę anketą užpildė 56 tūkst. gyventojų, klausėjai apklausė 115 tūkst. namų ūkių gyventojų. Siekiant nustatyti gyventojų skaičių pagal etnokultūrines charakteristikas panaudoti ir matematiniai metodai. Statistinio tyrimo rezultatai skelbiami su surašymo statistine informacija.

Gyventojų tautinė sudėtis

Nepriklausomybės atkūrimo metais atliktų surašymų rezultatai rodo, kad Lietuva pagal tautinę sudėtį yra homogeniška valstybė – lietuviai sudaro daugiau nei 80 proc. visų šalies gyventojų. 2021 m. Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo (toliau – surašymas) duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 378 tūkst. (84,6 proc. visų gyventojų) lietuvių, 183,4 tūkst. (6,5 proc.) lenkų, 141,1 tūkst. (5 proc.) rusų, 28,2 tūkst. (1 proc.) baltarusių, 14,2 tūkst. (0,5 proc.) ukrainiečių, 16,2 tūkst. (0,6 proc.) kitų tautybių gyventojų (1 pav.).

1 pav. Gyventojų tautinė sudėtis 2021 m., procentais

Lyginant 2001 m. ir 2021 m. surašymų duomenis gausiausių tautinių mažumų gyventojų dalis Lietuvoje mažėjo. Per dvidešimtmetį labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis (nuo 6,3 proc. iki 5 proc.), kiek mažiau – lenkų (nuo 6,7 proc. iki 6,5 proc.), baltarusių (nuo 1,2 proc. iki 1,0 proc.) ir ukrainiečių (nuo 0,7 proc. iki 0,5 proc.) (2 pav.).

2021 m. surašymo duomenys rodo, kad tarp miesto gyventojų rusų, baltarusių ir ukrainiečių dalis didesnė nei tarp kaimo gyventojų, o lietuvių ir lenkų – atvirkščiai, jų dalis didesnė tarp kaimo gyventojų nei tarp miesto. Kaime lietuviai sudarė 87,1 proc. visų kaimo gyventojų, mieste – 83,4 proc. visų miesto gyventojų, lenkai – atitinkamai 7,9 proc. ir 5,8 proc.

2 pav. Gausiausios tautinės mažumos Lietuvoje 2001–2021 m., procentais

Lietuvių tautybės asmenų dalis didžiausia (90 proc.) tarp pačių jauniausių – 0–9 m. – gyventojų, o mažiausia (80,8 proc.) tarp 60–69 m. gyventojų (3 pav.). Lenkų tautybės gyventojų dalis didžiausia (7,2 proc.) tarp 50–59 m. gyventojų, mažiausia (5,3 proc.) tarp pačių jauniausių – 0–9 m. – gyventojų. Rusų tautybės asmenų dalis didžiausia (7,8 proc.) tarp 60–69 m. gyventojų, o mažiausia (2,7 proc.) – tarp 20–29 m. gyventojų.

3 pav. Gyventojai pagal amžiaus grupes ir tautinę sudėtį 2021 m., procentais

2021 m. Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinio tyrimo (toliau – statistinis tyrimas) duomenimis, dalis lietuvių save priskyrė žemaičiams (579), žiemgaliams (56), kuršiams (19), prūsams, aukštaičiams, dzūkams ir suvalkiečiams (mažiau nei po 10).

Kaip ir 2011 m. Šilalės rajono savivaldybė – lietuviškiausia savivaldybė Lietuvoje. 98,8 proc. jos gyventojų sudarė lietuviai. Panaši lietuvių dalis (98 proc. ir daugiau) buvo Pakruojo, Pasvalio, Plungės, Raseinių, Skuodo ir Šakių rajonų bei Kalvarijos ir Rietavo savivaldybėse. Mažiausia lietuvių tautybės gyventojų dalis buvo Šalčininkų rajono (12,6 proc.), Visagino (20,1 proc.) ir Vilniaus rajono (38,5 proc.) savivaldybėse. Surašymų duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse lietuvių dalis didėja: prieš dvidešimt metų Šalčininkų rajono savivaldybėje lietuviai sudarė 10,4 proc., Visagino savivaldybėje – 15 proc., Vilniaus rajono savivaldybėje – 22,4 proc.

Didžiausia lenkų tautybės gyventojų dalis buvo Šalčininkų (76,3 proc.) ir Vilniaus (46,8 proc.) rajonų savivaldybėse, rusų – Visagino (47,4 proc.), Zarasų rajono (17,2 proc.) ir Klaipėdos miesto (16 proc.) savivaldybėse.

Iš didžiųjų miestų lietuviškiausi miestai buvo Panevėžys (97,4 proc.), Kaunas (96,2 proc.) ir Šiauliai (96 proc.). Lietuvių dalis Vilniuje ir Klaipėdoje buvo gerokai mažesnė – atitinkamai 70,4 proc. ir 80 proc.

Gyventojai pagal tikybą

2021 m. statistinio tyrimo duomenimis, 80,2 proc. Lietuvos gyventojų save priskyrė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Romos katalikai sudarė 74,2 proc. visų šalies gyventojų (2 mln. 85 tūkst.). Antroji pagal gausumą religinė bendruomenė – stačiatikių (ortodoksų), kurią sudarė 3,8 proc. (105,6 tūkst.) šalies gyventojų. Kitoms tikyboms save priskyrė mažiau nei po 1 proc. Lietuvos gyventojų (4 pav.).

4 pav. Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai save prisiskyrė, procentais

171,8 tūkst. gyventojų (6,1 proc.) savęs nepriskyrė nė vienam tikėjimui. 384,1 tūkst. gyventojų (13,7 proc.) nenurodė savo tikėjimo.

Save priskyrusiųjų Romos katalikų religinei bendruomenei dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, savivaldybėse varijuoja nuo 24,7 proc. iki 91,5 proc. Didesnė nei 90 proc. Romos katalikų dalis užfiksuota Šilalės rajono, Lazdijų rajono, Kalvarijos ir Rietavo savivaldybėse. Tautiniu požiūriu margesnėse savivaldybėse Romos katalikams save priskyrusiųjų dalis mažesnė: Visagino – 24,7 proc. visų savivaldybės gyventojų, Klaipėdos miesto – 52,9 proc. Stačiatikių (ortodoksų) daugiausia gyveno Visagino (49,1 proc.), Klaipėdos miesto (13,1 proc.) ir Vilniaus miesto (8,1 proc.) savivaldybėse, sentikių – Zarasų rajono (12,1 proc.) ir Švenčionių rajono (5 proc.) savivaldybėse.

2021 m. surašymo duomenimis, Romos katalikų bendruomenei save priskyrė 85,2 proc. lenkų, 78,8 proc. lietuvių, 44 proc. baltarusių, 15,3 proc. ukrainiečių, stačiatikių (ortodoksų) bendruomenei – 50,3 proc. rusų, 49,3 proc. ukrainiečių, 29,8 proc. baltarusių, sentikių bendruomenei – 10,6 proc. rusų.

Kitoms religinėms bendruomenėms save priskyrė įvairių tautybių gyventojai, tačiau jų dalys, palyginti su visomis tautinėmis grupėmis, nedidelės, išskyrus musulmonų sunitų bendruomenę, kuriai save priskyrė 52,7 proc. totorių, ir judėjų bendruomenę, kuriai save priskyrė 27,3 proc. žydų.

Gyventojų, save priskyrusių religinėms bendruomenėms, amžiaus struktūra įvairi. Kas penktas Romos katalikas, baptistas ir Septintosios dienos adventistas buvo iki 19 metų. Daugiau kaip po 40 proc. stačiatikių (ortodoksų) ir sentikių bei daugiau kaip 50 proc. judėjų buvo 60 metų ir vyresni gyventojai.

2021 m. užfiksuota naujų religinių bendruomenių – deistų, Gaudijos vaišnavų, raganių, rastafarių, teosofų.

Gyventojai pagal gimtąją kalbą

2021 m. statistinio tyrimo metu gyventojai galėjo nurodyti dvi gimtąsias kalbas.

Vieną gimtąją kalbą nurodė 98,3 proc. gyventojų. Dauguma didžiausių tautinių grupių gyventojų kaip gimtąją kalbą nurodė savo tautybės kalbą: lietuviai – 99,4 proc., rusai – 91,8 proc. ir lenkai – 78,7 proc. Mažesnių tautinių grupių gyventojai dažniau kaip gimtąją kalbą nurodė ne savo tautybės kalbą.

Per dešimt metų tarp surašymų 2,8 karto išaugo gyventojų, nurodžiusių dvi gimtąsias kalbas, skaičius. Dvi gimtąsias kalbas nurodė 1,7 proc. (49,1 tūkst.) gyventojų (2011 m. – 0,6 proc., arba 17,2 tūkst.), dažniausiai – lietuvių ir lenkų, lenkų ir rusų, lietuvių ir rusų.

Dvi gimtąsias kalbas rečiausiai nurodė jauniausi ir vyriausi gyventojai. Tarp nurodžiusių dvi kalbas iki 4 metų amžiaus gyventojų dalis sudaro 3,2 proc. Kiekvienoje 70–74, 75–79, 80–84 ir 85 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje nurodžiusių dvi gimtąsias kalbas mažiau nei po 4 proc. 70 metų ir vyresni asmenys sudaro 9,1 proc. visų nurodžiusių dvi gimtąsias kalbas.

Gyventojai pagal kalbų mokėjimą

2021 m. 76,5 proc. gyventojų mokėjo vieną ar daugiau užsienio kalbų (2001 m. – 70,6 proc., 2011 m. – 78,5 proc.), iš jų vieną kalbą – 39,8 proc. gyventojų, dvi kalbas – 29,1 proc., tris ir daugiau – 7,6 proc. gyventojų. Palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, tokių gyventojų padaugėjo: prieš dvidešimt metų jie sudarė – atitinkamai 39,6 proc., 25,1 proc., 5,8 proc.

2021 m. beveik kas trečias Lietuvos gyventojas mokėjo anglų kalbą. Palyginti su 2001 m. surašymo duomenimis, per du dešimtmečius išaugo anglų kalbą mokančių gyventojų dalis nuo 16,9 proc. iki 31,1 proc. 2021 m. rusų kalbą mokėjo didesnė pusė visų gyventojų (60,6 proc.), lenkų – 7,9 proc., vokiečių – 8 proc., prancūzų – 1,9 proc. Anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos išlieka populiariausios tarp 15–44 metų amžiaus grupės gyventojų (5 pav.). Kas trečias gyventojas, mokėjęs rusų ir lenkų kalbas, ir kas ketvirtas gyventojas – lietuvių kalbą, priklausė 45–59 metų amžiaus grupei.

5 pav. Gyventojai pagal kitų kalbų (be gimtosios) mokėjimą ir amžiaus grupes, procentais

Kaip kitą (ne gimtąją) kalbą lietuvių kalbą daugiausia mokėjo rusai (70 proc.) ir lenkai (68,5 proc.), rusų kalbą – lenkai (79 proc.), latviai (71 proc.) ir lietuviai (63,4 proc.), anglų – žydai (42 proc.) ir lietuviai (32,6 proc.), lenkų – totoriai (37,1 proc.) ir baltarusiai (32,5 proc.).

Daugiau informacijos šia tema galima rasti Rodiklių duomenų bazėje.