Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo (toliau – surašymas) duomenimis, darbo jėgai priskiriamų asmenų šalyje buvo 1 mln. 477 tūkst., iš jų užimti gyventojai sudarė 1 mln. 266 tūkst., bedarbiai – 211,3 tūkst. Darbo jėgos aktyvumo lygis per dešimt metų padidėjo nuo 56,6 proc. iki 61,7 proc.

Skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų bei tarp vyrų ir moterų darbo jėgos aktyvumo lygio išliko. Didesnis aktyvumas yra tarp miesto gyventojų nei tarp kaimo. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį kaimo gyventojai pagal aktyvumo lygį itin sparčiai artėjo prie miestiečių. Darbo jėgos aktyvumas tarp miesto gyventojų padidėjo 2,6 procentinio punkto (2011 m. – 59,6 proc., 2021 m. – 62,2 proc.), tarp kaimo – 10,2 procentinio punkto (2011 m. – 50,5 proc., 2021 m. – 60,7 proc.).

Per dešimtmetį moterų darbo jėgos aktyvumas didėjo greičiau negu vyrų, tačiau skirtumas išliko. Moterų darbo jėgos aktyvumas padidėjo 6,8 procentinio punkto (2011 m. – 51,7 proc., 2021 m. – 58,5 proc.), vyrų – 2,8 procentinio punkto (2011 m. – 62,7 proc., 2021 m. – 65,5 proc.).

Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, 2021 m. darbo jėgos aktyvumo lygis gyventojų iki 54 metų amžiaus grupėje buvo panašus kaip ir prieš dešimtmetį (1 pav.). 2021 m. darbo jėgos aktyvumo lygis išaugo priešpensinio ir pensinio amžiaus gyventojų grupėse – 55–64 metų amžiaus gyventojų grupėje (nuo 55 proc. iki 75,7 proc.) ir 65 metų ir vyresnių gyventojų grupėje (nuo 4,5 proc. iki 12,6 proc.).

1 pav. Darbo jėgos aktyvumo lygis pagal amžiaus grupes, procentais
(15 metų ir vyresni gyventojai)

2021 m. surašymo duomenimis, didesnis už šalies vidurkį darbo jėgos aktyvumo lygis buvo Neringos (70,4 proc.), Vilniaus rajono (67,8 proc.), Vilniaus miesto (67,5 proc.), Kauno rajono (66,3 proc.), Trakų rajono (65,3 proc.), Klaipėdos rajono (64,5 proc.) ir kitose savivaldybėse. Mažiausias darbo jėgos aktyvumo lygis buvo Akmenės rajono (54,3 proc.), Pakruojo rajono (54,4 proc.), Kupiškio ir Kelmės rajonų (po 54,8 proc.) savivaldybėse.

Užimti gyventojai sudarė 52,9 proc. visų 15 metų ir vyresnių gyventojų. Vyrai sudarė 48,2 proc. (2011 m. – 47,5 proc.), moterys – 51,8 proc. (2011 m. – 52,5 proc.) visų užimtų gyventojų.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per dešimtmetį tarp surašymų padidėjo nuo 56,3 proc. iki 65,2 proc., t. y. 8,9 procentiniais punktais. Tokio paties dydžio užimtumo lygio padidėjimas matomas tarp vyrų ir tarp moterų. 2021 m. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis buvo 64,3 proc. (2011 m. – 55,5 proc.), moterų – 65,9 proc. (2011 m. – 57,1 proc.). Taigi, šioje amžiaus grupėje moterys pagal užimtumo lygį lenkia vyrus 1,6 procentinio punkto.

Vyrų ir moterų užimtumas įvairiose amžiaus grupėse buvo skirtingas (2 pav.). Vyrų užimtumo lygis didžiausias buvo 30–34 metų amžiaus grupėje (77,1 proc.), moterų – 45–49 metų amžiaus grupėje (77,6 proc.). Užimtumo lygio skirtumai tarp skirtingų vyrų ir moterų amžiaus grupių per dešimtmetį iš esmės nepasikeitė. Kaip ir 2011 m., taip ir 2021 m. tarp 15–34 metų ir 60–64 metų vyrų užimtumo lygis buvo didesnis nei tarp to paties amžiaus moterų, tarp 35–59 metų moterų – užimtumo lygis didesnis nei tarp to paties amžiaus vyrų.

2 pav. Gyventojų užimtumo lygis pagal amžiaus grupes, procentais
(15 metų ir vyresni gyventojai)

Didžioji dalis (90,6 proc.) užimtų gyventojų buvo samdomieji darbuotojai. Samdomųjų darbuotojų moterų (92,3 proc. visų užimtų moterų) buvo daugiau nei samdomųjų darbuotojų vyrų (88,7 proc. visų užimtų vyrų). Vyrų, kurių užimtumo statusas – darbdavys (4,3 proc.) ar savarankiškai dirbantis asmuo (6,7 proc.), buvo daugiau nei moterų (atitinkamai 2 proc. ir 5,6 proc.). Kaime daugiau nei mieste buvo darbdavių (5,3 proc. ir 2,1 proc.) ir savarankiškai dirbančių asmenų (9 proc. ir 4,9 proc.).

Užimtų gyventojų išsilavinimo lygis buvo aukštas (3 pav.): 40,3 proc. – turėjo aukštąjį išsilavinimą (2011 m. – 36,7 proc.), kas šeštas – aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą (2011 m. – kas penktas), kaip ir 2011 m. kas trečias gyventojas turėjo vidurinį išsilavinimą.

3 pav. Užimti gyventojai pagal išsilavinimą, procentais
(15 metų ir vyresni gyventojai)

Nagrinėjant gyventojų užimtumą pagal pagrindines ekonominės veiklos rūšis, daugiausia gyventojų dirbo pramonės įmonėse – 228,5 tūkst., arba 18,1 proc. visų užimtųjų (2011 m. – 209,1 tūkst., arba 17,8 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse – 226,6 tūkst., arba 17,9 proc. (2011 m. – 205,6 tūkst., arba 17,4 proc.), švietimo sektoriuje – 118,4 tūkst., arba 9,4 proc. visų užimtųjų (2011 m. – 130,6 tūkst., arba 11,1 proc.) (4 pav.).

2021 m. surašymo duomenimis, daugiausia vyrų dirbo statybos (89,1 proc. visų užimtų gyventojų) bei transporto ir saugojimo sektoriuje (73,9 proc.) (2011 m. – 87,4 proc. ir 73,3 proc.). Moterų daugiausia dirbo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (86,2 proc. visų užimtų gyventojų) bei švietimo sektoriuje (80,6 proc.) (2011 m. – 85,3 proc. ir 78,3 proc.).

4 pav. Užimti gyventojai pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m., procentais
(15 metų ir vyresni gyventojai)

Daugiausia gyventojų dirbo specialistais įvairiose ekonominėse veiklose – 329,3 tūkst., arba 26 proc. visų užimtųjų (2011 m. – 268,6 tūkst., arba 22,8 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojais ir pardavėjais – 170,8 tūkst., arba 13,5 proc. (2011 m. – 146,7 tūkst., arba 12,5 proc.), kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais – 170,1 tūkst., arba 13,5 proc. (2011 m. – 158,9 tūkst., arba 13,5 proc.).

Kas trečia dirbanti moteris buvo specialistė, kas penkta – paslaugų sektoriaus darbuotoja ar pardavėja. Kas penktas dirbantis vyras dirbo kvalifikuotu darbininku ar amatininku, kas šeštas – specialistu, įrenginių ir mašinų operatoriumi ar surinkėju (5 pav.).

5 pav. Užimti vyrai ir moterys pagal profesijų grupes, procentais
(15 metų ir vyresni gyventojai)

Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai sudarė 38,3 proc. (916,9 tūkst.) visų 15 metų ir vyresnių gyventojų, daugiausia iš jų – du trečdaliai – buvo nedirbantys pensininkai arba kapitalo pajamų gavėjai (590,5 tūkst., arba 64,4 proc.), penktadalis – nedirbantys mokiniai ir studentai (171,6 tūkst., arba 18,7 proc.).

Daugiau informacijos šia tema galima rasti Rodiklių duomenų bazėje