Svetainės turinio rodymas
CoviDUK |
![]() |
Ar, remiantis praėjusios paros duomenimis, galima apskaičiuoti, koks procentas iš praėjusią parą atliktų tyrimų buvo teigiamų testų, tiksliau, paskaičiuoti atliktų tyrimų ir teigiamų atsakymų santykį?
Teigiamų tyrimų dalies negalima apskaičiuoti iš patvirtintų atvejų skaičiaus ir atliktų tyrimų skaičiaus. Todėl, kad patvirtintas atvejis nėra tapatus teigiamam tyrimui.
Teigiamų tyrimų dalį galite rasti mūsų švieslentėse, kortelėje Tyrimai. Teigiamų tyrimų procentas skaičiuojamas imant visų tyrimų skaičių ir teigiamų tyrimų (nepainioti su patvirtintais atvejais) skaičių.
https://osp.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=c6bc9659a00449239eb3bde062d23caa
Kodėl susumavus operatyviojoje praėjusios paros ataskaitoje paskelbtą naujų patvirtintų atvejų skaičių su anksčiau skelbtu bendru patvirtintų atvejų skaičiumi, gautas rezultatas nesutampa su bendru patvirtintų atvejų skaičiumi?
Pavyzdys:
Užpraėjusios paros Bendras patvirtintų atvejų skaičius + nauji patvirtinti atvejai ≠ Bendras patvirtintų atvejų skaičius
Operatyviųjų duomenų ataskaitoje skelbiama praėjusios paros statistika. Joje atsiranda praėjusios paros duomenys, kurie buvo suvesti į sistemą iki esamos paros 9 val. ryto. Kadangi tai operatyvūs duomenys, visada bus keleto atvejų vėlavimas tarp įvykusio fakto, jo užregistravimo informacinėse sistemose ir paskelbimo visuomenei. Tai normalu, kai skelbiami labai operatyvūs duomenys, tokie kaip dabar – praėjus vos 9 valandoms nuo ataskaitinio laikotarpio (praėjusios paros) pabaigos. Ankstesnių parų duomenys yra patikslinami ir atsispindi švieslentėse skelbiamoje statistikoje pagal dienas. https://osp.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=c6bc9659a00449239eb3bde062d23caa.
Toks pats skaičiavimas negalimas su mirčių skaičiumi, pasveikusiųjų skaičiumi ir kt.
Jūsų tinklalapyje neradau reikiamos informacijos. Kas dar skelbia statistinę informaciją apie COVID-19?
Visą statistinę informaciją rasite mūsų tinklalapyje kiekvieną dieną, taip pat ir savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. 9 val. 30 min. skelbiame operatyvią praėjusios paros ataskaitą. Ją rasite čia: https://osp.stat.gov.lt/praejusios-paros-covid-19-statistika
Detalią statistinę informaciją rasite mūsų interaktyviose švieslentėse:
https://osp.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=c6bc9659a00449239eb3bde062d23caa
COVID-19 statistikos analitika:
https://osp.stat.gov.lt/covid-19-analitika
COVID-19 įtaka gyventojams https://osp.stat.gov.lt/covid-19-itaka-gyventojams-naujienos
COVID-19 įtaka verslui https://osp.stat.gov.lt/covid-19-itaka-verslui-naujienos
COVID-19 įtaka ekonomikai https://osp.stat.gov.lt/covid-19-itaka-ekonomikai-naujienos
Visą kitą su COVID-19 pandemija susijusią informaciją (apie tyrimus, izoliaciją, pagalbą verslui ir pan.) rasite: https://koronastop.lrv.lt/
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Kodėl sumuojant kasdien gaunamus duomenis apie COVID-19 suma skiriasi nuo tos, kuri pateikiama suvestinėje?
Operatyvūs duomenys – o tokie yra kasdieniai COVID-19 atvejų skaičiai – pasižymi tuo, kad gali būti tikslinami. Labai svarbu vienodai suprasti, kada, kurią valandą duomenys buvo įvesti ir fiksuoti sistemoje. Pvz., jei A parą mirė 15 žmonių, tačiau spėta į sistemas įvesti 12 atvejų, 3 mirtys bus fiksuotos artimiausią B parą. Kai duomenys bus atnaujinti dar po paros, A parai bus priskirta nebe 12, o 15 mirčių atvejų (mirtys bus perkeltos iš paros B į A ). Duomenys gali būti tikslinami ir vėliau.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Kaip renkama mirčių, įskaitant ir nuo COVID-19, statistika?
Paprastai medicininiai mirties liudijimai yra teikiami iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS, kitaip e. sveikatos) Higienos instituto tvarkomam Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registrui. Per pandemiją nepriklausomu keliu (tiesiogiai iš gydytojų) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) gauna informaciją apie mirusius, COVID-19 diagnozę turėjusius asmenis. Šiuo metu apdoroti mirčių duomenys iš NVSC patenka į Lietuvos statistikos departamento valdomą Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą, o iš jos pasiekia visuomenę.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Kodėl svyruoja (keičiasi) bendras lovų skaičius ligoninėse?
Lovų skaičius gali mažėti, kai izoliacinėse palatose guldoma po vieną COVID-19 sergantį pacientą. Jeigu kitose toje pačioje palatoje esančiose lovose nebus guldomi kiti pacientai, jos nėra įtraukiamos į bendrą lovų skaičių. Taip pat perorganizuojant paprastas palatas į COVID-19 ligoniams skirtas palatas, paliekamos „aktyvios“ lovos su deguonimi, o kitos neskaičiuojamos, nes jose niekas nebus guldomas.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Kasdien skelbiamose ataskaitose pateikiate dvi lenteles apie ligoninių stacionarų lovas. Ar antroje lentelėje pateikta, kiek iš viso yra stacionaro lovų Lietuvoje? Ar tai tik COVID pacientams skirtos lovos? Ką reikia trumpiniai RITS, DPV?
Pirmoje lentelėje pateikta, kiek yra lovų, skirtų COVID-19 ligoniams. Antroje lentelėje – kiek iš viso yra stacionarų lovų šalyje visiems ligoniams, ne tik COVID-19.
RITS – reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos.
DPV – lovos su dirbtine plaučių ventiliacija.
Ligoninių stacionarų lovų skaičiaus rodikliai:
Pacientai, kuriems patvirtinta COVID19 infekcija |
Iš viso: |
Iš jų: |
|
|
|
|
2356 |
pagal pagalbinę įrangą |
|
pagal skyriaus tipą |
|
|
|
su deguonimi |
ventiliuojami |
stacionare |
RITS |
|
|
1085 |
116 |
1696 |
184 |
|
|
|
Iš jų: |
|
|
Stacionarų lovų duomenys |
TLK |
Iš viso: |
RITS |
su DPV |
su deguonimi |
Stacionarų lovų skaičius |
Iš viso: |
16571 |
684 |
637 |
6356 |
|
Vilniaus TLK |
4616 |
232 |
222 |
1751 |
|
Kauno TLK |
4271 |
196 |
176 |
1982 |
|
Klaipėdos TLK |
3064 |
99 |
93 |
1062 |
|
Šiaulių TLK |
2003 |
67 |
66 |
1045 |
|
Panevėžio TLK |
2617 |
90 |
80 |
516 |
Užimtų lovų skaičius |
Iš viso: |
8579 |
419 |
267 |
2204 |
|
Vilniaus TLK |
2574 |
148 |
120 |
756 |
|
Kauno TLK |
2096 |
110 |
46 |
477 |
|
Klaipėdos TLK |
1427 |
75 |
43 |
492 |
|
Šiaulių TLK |
999 |
48 |
31 |
189 |
|
Panevėžio TLK |
1483 |
38 |
27 |
290 |
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Ar galima palyginti dabartinę Lietuvos mirtingumo situaciją Europos ar pasaulio kontekste?
Eurostato parengtoje Europos sąjungos valstybių narių lyginamoji statistinė informacija pateikta Europos statistinėje atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos švieslentėje.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Kokie 50-osios savaitės duomenys – kiek tikėtasi mirčių ir kiek jų buvo?
Paprastai per tipišką 50-ąją savaitę būtų galima tikėtis maždaug 730 mirčių 50 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje. Tačiau 2020-aisiais šią savaitę buvo maždaug 425-iomis mirtimis daugiau, nei tikėtasi. Oficialių COVID-19 mirčių šiuo laikotarpiu buvo maždaug 175, todėl likusios – maždaug 250 mirčių – yra neoficialiosios, nematomos su pandemija sietinos mirtys. Pabrėžtina tai, kad šie skaičiai yra ne „suskaičiavimai“, o „apskaičiavimai“. Apskaičiavimai yra pagrįsti prielaidomis ir teisingi tik tiek, kiek teisingos jų prielaidos.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Kodėl porą mirties šuolių fiksuota vasarą? Ar tai įprasta? Ar tai susiję su COVID-19 pandemija?
Kadangi du vasaros mirčių perviršio šuoliai labai akivaizdžiai sutampa su oro temperatūros rekordais (rekordinis savaitinis valandų skaičius, kai temperatūra buvo aukštesnė nei 28 laipsniai), įtariame, kad šie du reiškiniai gali būti susiję.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Ar galima prognozuoti, kiek laiko mirčių kreivė dar kils ir kaip staigiai?
Tokios prognozės būtų paremtos dideliu prielaidų kiekiu, tad ir pačios jos būtų pagrįstos spėliojimais. Prognozės, apie kurias informuojami prognozuojamų įvykių dalyviai, gali paveikti pačius prognozuojamus įvykius, taip paneigdamos savo prielaidas ir išvadas.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Diagramose pastebimas ryškus mirtingumo šuolis, fiksuotas apie 47 šių metų savaitę. Ar tai susiję su COVID-19 pandemine situacija? Kodėl jis matomas būtent tuo metu?
Šiuo metu galime tik spėlioti ir samprotauti. Neabejojame, kad pasibaigus pandemijai akademiniai tyrėjai (mokslininkai), turėdami daugiau laiko ir surinkę daugiau duomenų, suras įtikinamus atsakymus ir paskelbs juos visuomenei.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Iš kokio šaltinio gaunami operatyvūs mirčių duomenys pagal savaites?
Pirminis (originalus) mirčių duomenų šaltinis visada yra ESPBI IS (e. sveikata). Šioje sistemoje yra visos gydytojų užpildytos „106-osios formos“ (mirties liudijimai). Lietuvos statistikos departamentas mirčių duomenis gauna iš Gyventojų registro, kurį, kaip ir e. sveikatos portalą, tvarko Registrų centras.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Nuo kurio laikotarpio matoma mirčių perviršio tendencija?
Gana tvirtai galime teigti, kad nuo 2020 metų 42-osios savaitės (rugsėjo pabaiga) yra stebimas statistiškai patikimas nukrypimas nuo normos – mirčių perviršis. Tačiau yra matomas ir ankstesnių savaičių augimas, tik jį paslepia natūralūs, metai iš metų vykstantys mirtingumo svyravimai.
Ar mirčių perviršis 2020 m. rugsėjo pabaigoje–2020 m. gruodžio viduryje didesnis už vidurkį? Ar jis taip pat ir didžiausias per visą šio laikotarpio matavimų istoriją? Kitaip tariant, ar kiekvieną savaitę fiksuoti rekordai yra matomi tik lyginant su vidurkiu, ar ir su visomis atitinkamomis metų savaitėmis?
Trumpas atsakymas – abu atsakymai teisingi. Perviršiu mes vadiname savaitinį mirčių skaičių, pakilusį virš medianos, apskaičiuotos pagal ankstesnių metų tos pačios savaitės stebėjimus (po to, kai ankstesnių metų duomenys apdorojami taip, kad juos būtų galima demografiškai palyginti su 2020-aisiais).
Devynių savaičių (42–51 savaitės) mirčių skaičius yra ne tik didesnis nei atitinkamų ankstesnių metų medianos, bet taip pat yra ir rekordinis – viršija visų ankstesnių 20-ies metų (2000–2019 m.) atitinkamų savaičių mirčių skaičius.
Atnaujinimo data: 2020-12-21
Ką vadiname mirčių perviršiu? Jei tai nukrypimas nuo normos, kokia yra toji norma?
Mirčių perviršis (arba perteklinis mirtingumas) rodo, kiek daugiau žmonių mirė per tam tikrą laikotarpį, negu galima tikėtis, lyginant su istoriniais tokio paties laikotarpio duomenimis. Pavyzdžiui, gali būti lyginamas 2020-ųjų metų rugsėjis su ankstesnių metų rugsėjais. Mirčių perviršiu mes laikome skirtumą tarp šio laikotarpio mirčių skaičiaus ir ankstesnių metų to paties laikotarpio mirčių skaičiaus medianos. Galimos skaičiavimo variacijos. Mūsų analizėse ir vizualizacijose norma yra apskaičiuojama kiekvienai savaitei atskirai. Toji norma, priklausomai nuo sezono, kinta, pvz., yra žemesnė liepą ir rugpjūtį, o aukštesnė – sausį, vasarį ir t. t.
Atnaujinimo data: 2020-12-21