Nakvynės namus paveikė pandemija Share

2021-05-11
 

Pernai duris privėrę nakvynės namai aiškina taip buvę priversti pasielgti dėl pandemijos. Tačiau Statistikos departamento duomenys rodo, kad mažiau paslaugų jie ėmė teikti dar iki karantino. Tam įtakos turėjo ir vyravę orai.

Praėjusiais metais nakvynės namuose ilgesniam ar trumpesniam laikui prieglobstį buvo suradę beveik 1,5 tūkst. gyventojų arba beveik 400 mažiau nei užpernai.

Didžioji jų dalis – 1,3 tūkst. – buvo apnakvindinti savivaldybėms priklausančiose įstaigose. Visuomeninių organizacijų ir parapijų nakvynės namuose pernai apgyvendinti 162 vyrai ir moterys (užpernai – 212).

Mažiau paslaugų gavėjų pernai sulaukusio Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro darbo organizatorė Danutė Bogušienė teigė, kad taip nutiko dėl paskelbto karantino.

Sustabdžius naujų paslaugų gavėjų priėmimą, Šiaulių laikino apgyvendinimo tarnyba apgyvendino 129 asmenis, užpernai ji priėmė 171 gyventoją.

Statistikos departamento duomenimis, dauguma žmonių nakvynės namų duris pernai pravėrė dėl to, kad neturi savo būsto. Tokių iš viso buvo 1,2 tūkst.

O kam dar buvo aktuali nakvynė laikinuose namuose? Departamento duomenimis, pernai nakvynės namuose apsistojo ir 122 iš laisvės atėmimo įstaigų išėję asmenys. Juose taip pat apgyvendinti 49 asmenys, atvykę iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos centrų, 23 – grįžę ar deportuoti iš kitų valstybių.

Tarp nakvynės namų gyventojų praėjusiais metais buvo ir 24 smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys. Tai bene tris kartus mažesnis skaičius nei 2019 m. – tada užuovėjos nakvynės namuose ieškojo 66 smurtą namuose patyrę asmenys.

Anksčiau skelbta statistika iš tiesų rodo, kad pernai 7,3 proc. sumažėjo nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Vis dėlto specialistai nuogąstauja, kad šis mažėjimas gali būti apgaulingas.

Šiuo metu Statistikos departamentas vykdo Gyventojų saugumo statistinį tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti tikrąjį smurto mastą šalyje.

Jo metu bus renkama informacija apie gyventojų asmeninio saugumo pažeidimus darbe, smurto paplitimą ir pobūdį artimoje aplinkoje ir už jos ribų, pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimą.

Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė pastebi, kad policijai dėl smurto artimoje aplinkoje kiekvienais metais skambinama vis dažniau, o ikiteisminių tyrimų mažėja.

Smurto aukų kasmet taip pat daugėja. Pernai artimoje aplinkoje buvo įvykdyti 28 nužudymai, užpernai smurto artimoje aplinkoje aukomis tapo 21 asmuo.

Pasak N. Daukšienės, kiekvienais metais mažėja ikiteisminių tyrimų, bet proporcingai didėja nužudymų skaičius – tokia situacija rodo teisinės sistemos bėdas: „Viena iš galimų problemų yra tai, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai negeba atpažinti smurto artimoje aplinkoje.“

Be to, pasak krizių centro vadovės, vis daugiau asmenų kviečia policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje ir tikisi jų pagalbos, bet pradedamų ikiteisminių tyrimų mažėja. „Tai reiškia, kad daugėja  asmenų, kurių lūkesčiai gauti pagalbą nepasiteisina ir ateityje, pasikartojus smurtui, jie nesikreips pagalbos“, – apie grėsmingai ryškėjantį „žirklių“ principą užsiminė N. Daukšienė.

Nepradėjus tyrimo, su smurtu susidūrę asmenys praktiškai nesulaukia pagalbos, o smurtautojai jaučiasi nebaudžiami ir taip atsiranda dingstis pakartotiniam smurtui.

Pandemijos metu į krizių centrus kreipiasi vis daugiau žmonių dėl psichologinės pagalbos pablogėjus emocinei būsenai. Pasak N. Daukšienės, viena iš dažniausiai įvardijamų priežasčių – santykių krizė, dažni konfliktai su partneriu.

2020 m. socialinių paslaugų buvo suteikta 1,3 tūkst. gyventojų daugiau nei 2019 m.

Statistikos departamento duomenimis, krizių centrai socialinių paslaugų pernai suteikė 6 tūkst. asmenų, iš jų 2,6 tūkst. buvo apgyvendinti.

Nakvynės namuose gyventojų taip pat sparčiai ėmė mažėti dar iki pandemijos.

2019 m. juose buvo apgyvendinta 1,9 tūkst. asmenų – 1149 gyventojais mažiau nei 2018 m. Pasak Lietuvos statistikos departamento Socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros statistikos skyriaus vyresniosios specialistės Loretos Rakutienės, šie skaičiai labai priklauso ir nuo vyraujančių orų. 2019 m. itin šiltas ruduo ir žiema sumažino ir nakvynės namų gyventojų skaičių.

Pernai daugiausia žmonių (935) nakvynės namuose buvo apgyvendinta ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, 245 asmenys gyveno nuo 1 iki 3 mėnesių, 125 – iki 1 mėnesio.