Nelegalių migrantų krizė Lietuvą užklumpa nebe pirmą kartą

2021-07-01
 

Vis didėjantis nelegalių migrantų iš Baltarusijos antplūdis į Lietuvą tampa rimtu iššūkiu šalies tarnyboms, bet pastarojo meto krizė – ne pirmoji Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministerijoje šiuo metu svarstomi trys nelegalių migrantų skaičiaus scenarijai: jeigu per dieną į šalį patektų 500 bėglių, 1000 ar net 10 tūkst.

Skaičiuojama, kad jeigu per parą Lietuvą pasiektų pusė tūkstančio neteisėtai sieną kirtusių asmenų, būtų užimtos visos Užsieniečių registracijos centre Pabradėje šiuo metu esančios vietos.

Didesnės ar mažesnės migrantų grupelės pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu sustabdomos bene kasdien. Birželio pabaigoje buvo skaičiuojama, kad šiemet pasieniečiai jau sulaikė daugiau kaip pusę tūkstančio migrantų.

Tai bene septynis kartus didesnis skaičius nei praėjusiais metais, kai buvo sulaikytas 81 nelegaliai sieną kirtęs asmuo. 2019 m. pasieniečiai sustabdė 46, o 2018 m. – 104 migrantus.

Birželio pradžioje vieną naktį pasieniečiai sulaikė net 52 migrantus iš Irako, Sirijos, Baltarusijos, Rusijos ir tai buvo penkerių metų per vieną parą sulaikytų migrantų rekordas.

Bet Lietuvoje būta ir įspūdingesnių rekordų. 1998 metų lapkritį lenkų pasieniečiai Lietuvai perdavė net 113 nelegaliai valstybių sieną kirtusių asmenų iš Vietnamo, Afganistano, Pakistano, Indijos, Somalio, Bangladešo ir Afrikos grupę.

Vėlyvą rudenį egzotinių kraštų gyventojai per Lietuvą traukė į Vokietiją. Neabejota, kad į mūsų šalį jie pateko iš Baltarusijos, kurioje tuo metu oficialiais duomenimis glaudėsi apie 150 tūkst., o neoficialiais – 350 tūkst. nelegalių migrantų.

Vienas iš sulaikytųjų Lietuvos pasieniečiams tada atskleidė, kad už kelionę į Vakarus tarpininkams Maskvoje buvo sumokėjęs 5 tūkst. JAV dolerių.

Pasak Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, šiuo metu per Baltarusiją į Lietuvą keliaujantiems migrantams kelionė į Vakarus kainuoja apie 15 tūkst. eurų asmeniui, šeimai – dvigubai brangiau.

1998 m. Lietuvoje buvo sulaikyta beveik pusę tūkstančio nelegalių migrantų ir tai dar nebuvo pats didžiausias jų antplūdis. Dar labiau nelegalūs migrantai per Lietuvą į Vakarus veržėsi 1997 m. Tada jų mūsų šalyje buvo sulaikyta beveik 1,4 tūkst.

Toks pats neteisėtai sieną kirtusių asmenų skaičius Lietuvoje buvo užfiksuotas ir 1995-aisiais, o 1996 m. Lietuvos pasienyje sulaikytas 1551 neteisėtai sieną kirtęs asmuo. Nelegaliems migrantams tada padėdavo ir Lietuvos pasieniečiai.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje valstybės sienoje spragų dažniausiai ieškojo Pakistano piliečiai, antroje vietoje buvo afganistaniečiai, trečioje – indai.

Vėliau Užsieniečių registracijos centre Pabradėje apgyvendinamų migrantų tautybė keitėsi. Vienu metu į Lietuvą plūstelėjo vietnamiečių banga, būta nemažai Rusijos, Gruzijos ir Baltarusijos piliečių.

Tarp šiemet sulaikytų asmenų daugiausia yra Irako bei Irano, Sirijos piliečių, taip pat pasieniečiai sulaikė baltarusių, rusų, turkų, po kelis – Jemeno, Egipto, Somalio, Gambijos, Gvinėjos ir Maroko piliečius.

Daugumai Lietuvoje sulaikomų nelegalių migrantų mūsų šalis – tik tarpinė stotelė. Vis dėlto nemažai jų bando prašytis prieglobsčio ir Lietuvoje.

Statistikos departamento duomenimis, šiais metais prašymų dėl prieglobsčio daugiausia pateikė Irako piliečiai. Per keturis pirmuosius šių metų mėnesius prieglobsčio paprašė 75 šios šalies piliečiai, tarp kurių daugiausia asmenys nuo 35 iki 64 metų, taip pat 19 nepilnamečių.

Antroje vietoje – nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo bėgantys baltarusiai, kurių vien šiemet Lietuvoje prieglobsčio paprašė 67, iš jų – 13 nepilnamečių.

Prieglobsčio Lietuvoje taip pat laukia Tadžikijos (23) bei Rusijos (20) piliečių, keli sirų vaikai, po kelis Šri Lankos, Afganistano, Azerbaidžano, Nigerijos, Turkijos piliečius.

Tarp prašančiųjų prieglobsčio yra vienas Gruzijos pilietis, taip pat – migrantai iš Bangladešo, Ukrainos, Armėnijos ir Eritrėjos. Kai kurie jų prašymus dėl prieglobsčio pateikia jau ne pirmą kartą.

Daugiausia trečiųjų šalių piliečių iš Lietuvos pernai buvo išsiųsta į Ukrainą – 636, Baltarusiją – 333, Rusiją – 104, Uzbekistaną – 92, Kazachstaną – 80.