Orios senatvės garantas – pačių gyventojų rankose

Komentaras

Trūksta finansinio raštingumo

Galimybė papildomai kaupti senatvei antrosios pakopos pensijų fonduose Lietuvoje atsirado prieš 18 metų – 2004-aisiais. Nuo 2019 m. kas trejus metus iki 40-ies metų kviečiami kaupti visi pilnamečiai dirbantys asmenys, kurie dar nepradėjo kaupti pensijai ar sustabdė kaupimą. Šių metų pradžioje į antrosios pakopos pensijų fondus „Sodra“ įtraukė apie 260 tūkst. gyventojų, kurie iki šių metų liepos turėjo pranešti, ką darys toliau – kaups pensijai antrosios pakopos fonduose ar atsisakys kaupimo ir tenkinsis tik „Sodros“ mokama pensija. Skaičiuojama, kad kuo anksčiau žmogus ims kaupti senatvei, tuo, tikėtina, solidesnę pensiją gaus. Dalyvavimas antrosios pakopos pensijų fonduose leidžia sukaupti iki 20–30 proc. buvusio uždarbio. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, kad iš tiesų džiugina, jog gyventojai rūpinasi savo ateities finansiniu stabilumu ir taupo pensijai, tačiau matoma tendencija, kad kuo žmonės jaunesni, tuo jų motyvacija rūpintis pensija mažesnė.

„Iš esmės, galima sakyti, kad ruošiasi visi, tačiau skirtingų amžiaus grupių požiūris kiek skiriasi. Kalbant apie jaunimą, daugeliui pensija atrodo labai tolimas dalykas, todėl jai ir nėra labai aktyviai taupoma. Daugiausia sąžiningai taupančių pensijai turbūt yra tarp vidutinio amžiaus gyventojų, tačiau vis dar nepakankamai“, – teigia T. Gudaitis.

Nenoro kaupti pensijai priežastys įvairios: vieniems trūksta informacijos, kiti nesupranta naudos, dalis bijo prarasti ir taip mažas turimas pajamas, trukdo ir išankstinis nusistatymas. Asociacijos vadovas mano, kad reikėtų ir didesnio švietimo šia tema. Finansinis raštingumas turėtų būti pradedamas ugdyti kuo jaunesniame amžiuje.

„Vienas iš būdų didinti įsitraukimą – kelti finansinio raštingumo lygį visoje šalyje. Jaunimo skepticizmas yra problema, kurią reikėtų spręsti edukuojant visuomenę. Čia net ne garantijų buvimo ar nebuvimo klausimas – ar yra garantija, kad mes sulauksime rytojaus ar kitų metų? Nėra, tačiau atostogas vis tiek planuojame, skiriame lėšų daiktams įsigyti. Reikėtų kalbėti apie maksimalų finansinio stabilumo užsitikrinimą ne tik šiandien, bet ir ateityje“, – sako T. Gudaitis.

Tarptautinis įvertinimas

Viena dažniausių baimių, kuri gyventojus stabdo nuo kaupimo senatvei pensijų fonduose, – tai baimė, kad sukauptos lėšos nuvertės. Pasak T. Gudaičio, karas Ukrainoje, žmonių nerimas, rekordinė infliacija iš tiesų pakoregavo grąžas, tačiau investavimą visada lydi tam tikra rizika, o svyravimai rinkose yra natūrali investavimo dalis ir po kiekvieno nuosmukio ateina pakilimas. Be to, pati gyvenimo ciklo fondo koncepcija leidžia tą riziką efektyviau suvaldyti.

„Ilgalaikis investavimo efektas leidžia tikėtis aplenkti infliaciją ir sukaupti daugiau, nei tiesiog taupant“, – pabrėžia pašnekovas. 

Tai tam tikru būdu patvirtina ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). 2021 aisiais ji mūsų šaliai preliminariame pasaulio pensijų fondų reitinge pagal turto augimą skyrė antrąją vietą: Lietuva nusileido tik Turkijai.

„Finansinis raštingumas padeda suprasti ir pripažinti, kad vien „Sodros“ pensijos neužteks, nes visuomenė sensta, ateities pensininkų skaičius didėja. Ir apskritai turi atsirasti suvokimas, kad pensinis amžiaus vis tiek ateis, tad reikia būti tam pasiruošus. Vis dėlto norisi ir pagirti visuomenę – teigiamo požiūrio šiuo klausimu vis daugiau. Tai rodo ir kaupiančių pensijai antrojoje pakopoje skaičius, ir vis didesnis darbdavių įsitraukimas į darbuotojo kaupimą pensijai, siūlant šią priemonę kaip motyvacinę naudą“, – sakė T. Gudaitis.