Darbo rinkos grimasos: darbo vietų pasiūla rekordinė, bet bedarbių nemažėja
2021-09-15
Pernai Lietuvos darbo rinkoje pirmą kartą per dešimtmetį užimtų vyrų buvo daugiau nei moterų. Vyrai įsiveržė į priekį ir skaičiuojant visą darbo jėgą. Tai – ne vieninteliai per pandemiją užfiksuoti pokyčiai.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo beveik pusantro milijono darbo jėgai priskiriamų asmenų. Pirmą kartą nuo 2011 m. darbo jėgą sudaro daugiau vyrų nei moterų.
Dar užpernai darbo jėgai Lietuvoje buvo priskiriama beveik 735 tūkst. moterų ir 729 tūkst. vyrų, o pernai vyrų ir moterų santykis, vertinant visus užimtus ir bedarbius šalies gyventojus, pasikeitė moterų nenaudai.
Pernai užimtų vyrų, kurie dirba bet kokį darbą ir gauna už jį algą pinigais arba natūra bei turi pajamų ar pelno, buvo beveik 677 tūkst., o moterų – kiek daugiau nei 674 tūkst.
Didžiausias vyrų bei moterų užimtumas pernai buvo 35–39 m. amžiaus grupėje. Vyrų užimtumo lygis šioje amžiaus grupėje sudarė 88,7 proc., moterų – 85,3 proc.
2020 m. vis dar dirbo beveik 16 proc. 65 metų ir vyresnių vyrų bei 8,3 proc. moterų. Tai taip pat rekordiniai skaičiai per pastarąjį dešimtmetį – 2011 m. užimti buvo 7,4 proc. tokio amžiaus sulaukę vyrai ir 4 proc. moterų.
Pernai šalyje šoktelėjo ir nedarbo lygis. Jis buvo 2,2 proc. didesnis nei užpernai ir sudarė 8,5 proc. 2020 m. šalyje buvo 126 tūkst. bedarbių, arba 34 tūkst. daugiau nei prieš metus.
Senokai Lietuvoje buvo ir tiek laisvų darbo vietų.
|
Komentaras Statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vyresnioji specialistė Dalia Lukšienė pastebėjo, kad didesnė darbuotojų paklausa buvo tik prieš ekonomikos krizę 2008 m. Tuomet laisvų darbo vietų buvo 26 tūkst. „Bet prasidėjus sunkmečiui ir kilus bankrotų bangai, laisvų darbo vietų sparčiai mažėjo. 2009 m. laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo keturis kartus“, – priminė D. Lukšienė. |
Pernai laisvų darbo vietų buvo 16,6 tūkst., bet šiemet šis skaičius sparčiai kopia aukštyn: pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai siūlė darbą beveik 21 tūkst. darbuotojų, antrąjį – beveik 25 tūkst.
|
Komentaras Pasak D. Lukšienės, pandemija ir dėl jos įvesti karantino suvaržymai gerokai sujaukė darbo rinką – užsidarius kai kurioms įstaigoms darbo vietų pasiūla mažėdavo, o karantinui baigiantis vėl prasidėdavo darbuotojų paieška. „Natūralu, kad užsidarius kavinėms, mažesnėms parduotuvėms, viešbučiams, kirpykloms ir nežinant, kada jos vėl atvers duris, darbo vietų pasiūla mažėjo“, – kalbėjo Statistikos departamento atstovė. |
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse praėjusių metų pirmąjį ketvirtį laisvų darbo vietų buvo 95, o tą patį laikotarpį šiemet – 235.
Pernai laisvų darbo vietų taip pat mažėjo pramonės ir prekybos įmonėse, o daugėjo transporto ir saugojimo įmonėse.
|
Komentaras Šios įmonės daugiausia laisvų darbo vietų siūlo ir šiemet. „Yra kelios transporto įmonės, kurios nuolat ieško vairuotojų. Aš kartą net skambinau į šias įmones ir klausiau, ar jos nesuklydo. Bet man paaiškino, kad vairuotojų jiems visą laiką trūksta dėl ypač didelės jų kaitos“, – sakė D. Lukšienė. |
Nemažai laisvų darbo vietų taip pat yra apdirbamosios pramonės, viešojo valdymo ir gynybos sektoriuose, sveikatos gydymo įstaigose. Darbo rankų net per pandemiją trūko ir statybvietėse.
Darbą siūlantys verslininkai pastaruoju metu stebisi, kad nors bedarbių Lietuvoje daug, surasti darbuotojų, net ir nekvalifikuotų, vis sudėtingiau.
Ekspertai aiškina, kad taip esą yra dėl siūlomo per menko darbo užmokesčio. Daugeliu atvejų už nekvalifikuotą darbą mokama tik minimali alga, ypač regionuose. Tai skatina žmonių, ypač jaunimo, emigraciją, dėl kurios darbdaviams vėliau kyla problemų ieškant darbuotojų.
Tiesa, pernai didėjo ir atlyginimai. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 1 428,6 EUR ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 10,2 proc.
Daugiau informacijos apie gyventojų užimtumą, nedarbą, laisvas darbo vietas, darbo užmokestį ir darbo sąnaudas pateikiama Statistikos departamento leidinyje „Darbo rinka Lietuvoje“.
