Įprotis apsipirkti internetu išlieka

2021-08-28

Per karantiną iki raudonumo įkaitusi mažmeninė prekyba paštu arba internetu pamažu vėsta – atsivėrus parduotuvėms, virtualūs apsipirkimai gyventojus ėmė dominti mažiau.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusį gruodį ir pernai kovą rekordines aukštumas pasiekę nuotoliniai pardavimai krinta jau keletą mėnesių iš eilės.

Liepą mažmeninė prekyba paštu arba internetu, palyginti su ankstesniu mėnesiu, susitraukė beveik 0,5 proc. Prieš mėnesį buvo fiksuotas 1 proc. mažėjimas. Gegužę, palyginti su balandžiu, prekyba paštu arba internetu irgi smuko 2 proc. Ji mažėjo ir balandį.

Departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė pastebėjo, kad nuosmukis prasidėjo kovą panaikinus kai kuriuos per karantiną prekybai galiojusius draudimus.

Bet, pasak A. Ramaškevičienės, mažmeninės prekybos paštu arba internetu apyvarta mažėja ne taip sparčiai, kaip kilo pandemijos pradžioje, o ypač – gruodį sugriežtinus karantino sąlygas.

Tuometinis prekybos internetu šuolis buvo įspūdingas – per mėnesį pardavimai išaugo net 31 proc. Prieš Kalėdas žmonės tiesiog šlavė virtualių parduotuvių lentynas, o prekes į namus pristatantys kurjeriai vos spėjo suktis.

Panašus sprogimas buvo matyti ir pirmojo karantino pradžioje pernai pavasarį. 2020 m. balandį mažmeninės prekybos internetu arba paštu apyvarta per mėnesį pašoko trečdaliu, o palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 m. – net 68 proc.

A. Ramaškevičienė pastebėjo, kad pardavimų internetu pakilimą lydėdavo ne maisto prekių parduotuvių apyvartos nuosmukis. Pavyzdžiui, pernai balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2019 m., prekyba ne maisto prekėmis smuktelėjo daugiau kaip 18 proc. Panašiai atsitiko ir pernai gruodį, kai liko dirbti tik maisto prekių parduotuvės.

Didžiausias prekybos internetu ir paštu augimas užfiksuotas šių metų pirmąjį pusmetį. Palyginti su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, ši rinka išaugo maždaug 61 proc. ir, panašu, jau nebegrįš į prieš krizę buvusius laikus.

A. Ramaškevičienės teigimu, daliai pirkėjų apsipirkimas internetu greičiausiai tapo įpročiu. „Matyti, kad atlaisvinus dėl COVID-19 įvestus suvaržymus, staiga išauga mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis, tačiau prekyba maistu ima trauktis. Prekybos paštu arba internetu tempai irgi sulėtėja. Panašu, kad dalis vartotojų sugrįžta į parduotuves, bet prekybos internetu apyvarta jau nė iš tolo neprimena buvusios prieš karantiną“, – sakė specialistė.

Ypač ryškus mažmeninės prekybos paštu arba internetu pakilimas buvo užfiksuotas praėjusį kovą. Palyginti su atitinkamu mėnesiu pernai, tada pardavimai išaugo net 89 proc.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad prekyba paštu arba internetu auga jau ne vienus metus, bet karantinas ir su juo atsiradę ribojimai šią prekybą ypač išjudino. „Kasmet ši rinka augdavo po keliolika procentų, bet per pandemiją įvyko sprogimas“, – kalbėjo A. Ramaškevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad per pandemiją dėl karantino suvaržymų bangavo ne tik maisto ir ne maisto prekių parduotuvių apyvarta – ypač svyravo ir degalų pardavimai.

Per karantiną įvedus judėjimo suvaržymus degalų pardavimai drastiškai smukdavo, o juos atšaukus staiga pašokdavo.

Žinoma, akivaizdžiai kito ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių apyvartos: per karantiną maistą gyventojai pirko internetu arba parduotuvėse. „O karantinui pasibaigus žmonės patraukė į kavines. Dėl to šiek tiek sumažėjo maistu prekiaujančių parduotuvių apyvarta ir staiga pakilo maitinimo įstaigų pardavimai“, – sakė A. Ramaškevičienė.

Pasibaigus karantinui žmonės taip pat labiau pirko sodo reikmenis, poilsiui skirtas prekes. Namuose ne vieną mėnesį praleidusius gyventojus traukė ir juvelyriniai dirbiniai.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusį kovą, o ypač balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ypač išaugo ne maisto prekių apyvarta.

Pasak A. Ramaškevičienės, pirmosios pandemijos bangos pradžioje žmonės buvo išsigandę, kad gali pristigti maisto atsargų, ir paniškai jas kaupė.

Liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,9 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių padidėjo 12,6 proc.