2021-03-15
 

Netrukus bus penkeri metai, kai Lietuvoje kilo kalafiorų skandalas, – dėl smarkiai šoktelėjusių šviežių daržovių kainų tada lietuviai net grasino boikotuoti prekybos centrus.

Gyventojai ypač piktinosi dėl smarkiai pabrangusių žiedinių kopūstų, kurių kaina – 3,49 euro už vienetą – tuomet pirkėjams pasirodė nesuvokiama.

Socialiniuose tinkluose žmonės aktyviai dalijosi nuotraukomis ir čekiais iš įvairių kraštų, kur kalafiorai buvo parduodami trečdaliu, kai kur – perpus ar net kelis kartus pigiau.

Į diskusijas dėl šios daržovės kainos Lietuvoje tada įsitraukė ne tik ekonomistai, bet ir oficialūs pareigūnai. Kalafiorų kainos gynėjai aiškino esą ji rekordines aukštumas pasiekė dėl visame pasaulyje mažėjusio žiedinių kopūstų derliaus – dėl to išaugo paklausa.

Dėl kalafiorų kainos kilusios aštrios diskusijos įtraukė net valdžios institucijas. Vis dėlto jų atstovai tikino, kad pasigirdę siūlymai reguliuoti pagrindinių maisto produktų kainas – ne pati geriausia išeitis.

Bet praėjus metams po vadinamosios kalafiorų revoliucijos jų kaina parduotuvėse krito daugiau nei perpus. Antai prekybos tinkle „Maxima“ po metų kalafiorai jau kainavo po 1,45 euro. Panaši jų kaina buvo ir kituose prekybos tinkluose.

O kiek kalafiorai kainuoja šiandien? Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasario mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., kalafiorai yra pabrangę beveik pusantro karto – tuomet jų vidutinė mažmeninė kaina esą buvo 1,89 euro už kilogramą, dabar – 2,57 euro.

Tiesa, pasižvalgius po šviežių daržovių lentynas kovo pradžioje buvo galima aptikti nuo 1,49 euro iki 4,98 euro kainuojančių žiedinių kopūstų, nelygu, koks svoris ir iš kur jie atvežti.

Bene brangiausiai kalafiorus parduoda „Rimi“ – kilogramas iš Ispanijos atgabentų žiedinių kopūstų šiame prekybos tinkle kainuoja beveik 5 eurus.

Lenkijoje auginti kalafiorai – pigesni. Antai „Barboroje“ jų galima buvo įsigyti po 1,89 euro už vienetą, o „Maxima“ parduotuvėse Latvijoje kalafiorai kainavo po 0,99 euro.

Statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad jau kurį laiką daržovės ir vaisiai po truputį brangsta. Vasarį vartojimo prekių ir paslaugų kainos, palyginti su sausiu, didėjo 0,2 proc. – nemažai įtakos tam turėjo ir išaugusios daržovių kainos.

Iš maisto produktų vasarį labiausiai brango būtent daržovės, ypač – bulvės (16,2 proc.), ilgavaisiai agurkai (15,6 proc.), avokadai (12,4 proc.), kininiai kopūstai (8,9 proc.), špinatai (8,8 proc.) ir žiediniai kopūstai (8,7 proc.).

Sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, iš maisto produktų irgi bene sparčiausiai augo šviežių daržovių ir vaisių kainos. Labiausiai tada brango vynuogės – net 30 proc. Sausį taip pat brango ilgavaisiai agurkai, gūžinės salotos, pomidorai, atpigo – burokėliai, citrinos, apelsinai ir bulvės.

Praėjusių metų gruodį vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, palyginti su lapkričiu, buvo artimas nuliui, vis dėlto statistikai fiksavo, kad, pavyzdžiui, vynuogių kaina jau tada, palyginti su lapkričiu, padidėjo 16 proc.

Gruodį 5,1 proc. pabrango ir kalafiorai. Pastarieji spalį buvo 3,4 proc. brangesni nei rugsėjį.

Gali būti, kad kalafiorų kaina žiemą ėmė didėti ir dėl to, kad pernai mūsų šalies ūkiuose šių daržovių buvo išauginta mažiau nei ankstesniais metais, be to, pernykštis derlius jau parduotas.

Statistikos departamento duomenimis, žiediniais kopūstais pernai Lietuvoje buvo užsodintas 195 hektarų plotas. Užpernai jis buvo 3 hektarais didesnis.

Auginti daugiau žiedinių kopūstų, matyt, tikėdamiesi lengvo uždarbio, lietuviai ėmė iš karto po vadinamosios kalafiorų revoliucijos: 2016 m. žiedinių kopūstų daigais buvo užsodinti 223 hektarai žemės.

Vis dėlto panašu, kad didelių turtų žiediniai kopūstai ūkininkams nesukrovė. Netrukus kalafiorų ir vėl pradėta sodinti mažiau – 2017 m. šiai daržovei ūkininkai skyrė jau tik 218 hektarų žemės.