Lietuviai dažnaiausiai skolinasi būstui ir automobiliui, kitus pirkinius įsigyja už savus

2021-06-07
 

Dažniausiai lietuviai pinigų skolinasi būstui įsirengti, rečiausiai – atostogoms ir sveikatos priežiūrai, rodo Statistikos departamento atliktas gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas.

Išskyrus paskolas pagrindiniam būstui lietuviai vengia skolintis.  Atliktas tyrimas atskleidė, kad pernai beveik 88 proc. apklaustų namų ūkių  neturėjo kitų paskolų.

Tiesa, likusieji turėjo po vieną (8,2 proc.), dvi (2,5 proc.), tris arba ir daugiau paskolų (1,4 proc.). Kai kuriems jų paskolas teko imti, kad grąžintų ankstesnes skolas. Tokių buvo 1,5 proc. apklaustų namų ūkių, turinčių bent vieną paskolą.

Vis dėlto atliktas tyrimas rodo, kad didesnioji namų ūkių dalis retai skolinasi kasdienėms išlaidoms. Tokios paskirties paskolą turėjo 12,6 proc. namų ūkių su paskola (-omis).

Dar mažiau Lietuvos namų ūkių skolinasi atostogoms (1,9 proc.), nuosavam verslui (2,5 proc.), sveikatos priežiūrai (3,5 proc.), švietimui (4,9 proc.). Paskolų dažniausiai prireikia nekilnojamam turtui įsigyti arba būstui įsirengti (48,1 proc.) bei transporto priemonei (31,3 proc.).

Paklausti apie paskolų šaltinius, devyni iš dešimties apklaustųjų namų ūkių su paskola nurodė banką bei kitas finansų įstaigas. Bet kai kurie lietuviai (5,5 proc. namų ūkių su paskola) pinigų pasiskolinti užsukdavo į trumpalaikių paskolų bendroves ar lombardus. Iš giminių bei draugų skolinosi 4,7 proc.  

Gyventojų taip pat buvo klausiama, ar bent kartą per praėjusius metus jiems pritrūko pinigų apmokėti su būstu nesusijusias sąskaitas, pavyzdžiui, už mokslą, gydymą, telefoną, internetą ir panašiai.

Dauguma respondentų (94,8 proc. namų ūkių) į šį klausimą atsakė neigiamai. 2,1 proc. apklaustųjų į keblią padėtį buvo pakliuvę kartą, o 3,1 proc. laiku apmokėti sąskaitų negalėjo daugiau nei du kartus.

Didesnioji dalis namų ūkių (76,9 proc.) taip pat nurodė, kad buvo sukaupę santaupų. Kaip ilgai jų pakaktų normaliai gyventi, jeigu netektų pajamų?

Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad jų turimų santaupų užtektų mažiau nei trims mėnesiams, 28 proc. galvoja, kad sugebėtų išgyventi nuo 3 mėnesių iki pusmečio.

13,2 proc. apklaustų gyventojų buvo įsitikinę, kad jų sukauptų santaupų užtektų  nuo pusės metų iki metų, o 8,3 proc. nurodė, kad be pajamų išsiverstų ir ilgiau nei metus.

Vidutiniškai ES namų ūkiai sutaupo 12 proc. disponuojamų pajamų ir čia pirmauja vokiečiai, švedai bei olandai (17–18 proc.). Už lietuvius taupesni ir estai, kurie atsideda 13,5 proc. pajamų.