Lietuvos statistikos departamentas – ant pokyčių slenksčio

2022-05-25
 

Didžiulius duomenų klodus valdantis Lietuvos statistikos departamentas nuo kitų metų pradžios turėtų tapti Valstybės duomenų agentūra. Keičiasi ne tik pavadinimas – plečiasi ir institucijos atsakomybė bei veikla. Statistinė informacija, rengiama pagal Oficialiosios statistikos programą, bus tik dalis agentūros veiklos. Lietuvos statistika taps valstybės duomenų ūkvedžiu, atsakingu iš valstybės duomenų įveiklinimą priimant sprendimus.

COVID-19 pandemija, neteisėta imigracija, Ukrainos karo pabėgėliai – tai didžiausi pastarųjų metų iššūkiai, prie kurių suvaldymo prisidėjo Lietuvos statistikos departamentas.

Lietuvos statistikos departamento generalinės direktorės dr. Jūratės Petrauskienės teigimu, Seimui priėmus Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimus, Valstybės duomenų agentūra tampantis departamentas bus atsakingas ne tik už oficialiąją statistiką kaip iki šiol, bet ir už viešajame sektoriuje kaupiamų duomenų panaudojimą analitiniams uždaviniams.

Lietuvoje yra daug valstybės registrų ir informacinių sistemų, tvarkomų skirtingų institucijų pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Registrų centro ir kitų. Dažnai, sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo sritis paliečiančias problemas, neįveikiamu uždaviniu tampa skirtingų sistemų duomenų sujungimas ir greitas panaudojimas. Statistikos departamento projektuojami pokyčiai kaip tik ir sudarys patikimas teisines prielaidas jau gyvuojančiai valstybės duomenų ekosistemai plėtoti.

„Duomenų analitikos uždaviniai, nepatenkantys į Oficialiosios statistikos programą, bus įtraukti į Valstybės duomenų valdysenos programą, kurioje visuomenė matys, kokie duomenys, kieno ir kokiems tikslams naudojami. Kitoms institucijoms gyvenimas taip pat palengvės – uždavinius, kuriems reikalinga duomenų analizė, jos galės įgyvendinti naudodamos pačias moderniausias technologijas, pagreitės tarpinstituciniai duomenų mainai, atvėrimas, strateginių rodiklių stebėsena. Tuo pat metu užtikrinant duomenų saugumą, konfidencialumą ir panaudojimą teisėtiems tikslams, – svarbiausius pokyčius įvardijo J. Petrauskienė.

Kritinių situacijų sūkuryje

Lietuvos statistikos departamento valdoma naujoji valstybės duomenų ekosistema leidžia greitai ir saugiai atlikti įvairią duomenų analizę. Skirtinguose registruose ir informacinėse sistemose kaupiamus duomenis galima greitai surinkti, sujungti ir vizualizuoti atsižvelgiant į sprendžiamą klausimą. Nors pati ekosistema yra uždara ir naudojama tik viešojo sektoriaus institucijų analitikos uždaviniams, ji sudarys galimybę sparčiau atverti duomenis, sudaryti sąlygas pakartotiniam viešojo sektoriaus duomenų panaudojimui. Tai turės įtakos ir oficialiajai statistikai. Ji ir toliau bus skelbiama Oficialiosios statistikos portale, tačiau, tikėtina, bus detalesnė ir aktualesnė.

Būsimoji Valstybės duomenų agentūra, kaip ir iki šiol Statistikos departamentas, daug dėmesio skirs darbui su visuomene – žurnalistais, mokslininkais, moksleiviais, studentais, pedagogais, valstybės institucijų darbuotojais, respondentais ir kitais, ugdydama jų statistinį raštingumą, analitinius gebėjimus, duomenų supratimą ir atsparumą melagienoms.

„Didžiausi mūsų iššūkiai – kad kuo daugiau žmonių ir institucijų mokėtų naudotis duomenimis. Pandemija parodė, kokie svarbūs yra duomenys. Kai reikėjo suskaičiuoti sergančius, pasiskiepijusius gyventojus ir priimti greitus sprendimus dėl pandemijos valdymo, kai reikėjo įvertinti pandemijos poveikį verslui, kokios sritys labiausiai nukentėjo ir kiek reikės subsidijų, tuomet ir pasimatė, kad be duomenų šiame pasaulyje – nė iš vietos“, – sakė J. Petrauskienė.

Nori argumentų

Prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą atvyksta daug nuo šio karo bėgančių žmonių. Statistikos departamentas kasdien skelbia duomenis, kiek jų atvyko į mūsų šalį, kokiose savivaldybėse pabėgėlių apsistojo, koks jų amžius, lytis ar profesija. Šie duomenys padeda pasirūpinti bėgančiaisiais nuo karo, lengviau koordinuoti jiems reikalingą pagalbą. Lietuvos statistikos departamentas suteikė technologinę pagalbą ir „Stiprūs kartu“ iniciatyvai.

„Panašai dirbome ir tebedirbame su COVID-19 duomenimis – kiekvieną rytą skelbiame operatyvius, praėjusios dienos duomenis. Be šios operatyvios statistikos bet kurios ekstremalios situacijos valdymas taptų sudėtingas, o gal ir iš vis neįmanomas“, – tvirtino J. Petrauskienė.

Ji pastebi, kad valstybės tarnautojai ar politikai vis dar vengia naudotis duomenimis dėl nežinojimo ar nemokėjimo, tačiau patys gyventojai ima reikalauti, jog tam tikri sprendimai būtų pagrįsti patikimais duomenimis.

„Žmonėms neužtenka tik „patinka“ ar „nepatinka“. Norima, kad kiekvienas teiginys būtų pagrįstas. Juk ir ta pati infliacija gali būti subjektyvi – vienas ją labai jaučia jos poveikį, o kitas visai nejaučia. Bet būtent mes įvertiname, kokia ji yra valstybės ekonomikoje. Duomenys patys savaime naudos neturi – tai tik skaičiai, bet jeigu jais yra remiamasi, pritaikomi praktiškai, priimant sprendimus, jie įgyja vertę. Labai svarbu, kad sprendimai tiek politikoje, tiek gyvenime būtų pagrįsti patikimais duomenimis“, – sakė Lietuvos statistikos departamento vadovė.