2021-02-19

Medikai per pandemiją gelbėjo ne tik COVID-19 ligonius, bet ir merdintį šalies turizmą – jų antplūdis galėjo įpūsti gyvybės ir pernai užsienio turistų sausrą patyrusioms apgyvendinimo įstaigoms.

Statistikos departamento duomenimis, nepaisant gerokai per pandemiją sumažėjusio užsienio turistų skaičiaus, apgyvendinimo įstaigų klientams siūlomos paslaugos pernai ne tik neatpigo, bet netgi pabrango.

Per metus viešbučių, restoranų bei kavinių paslaugos vidutiniškai brango 4,8 proc. ir pateko į labiausiai pabrangusių paslaugų trejetuką po švietimo (7,5 proc.) ir sveikatos priežiūros paslaugų (6,4 proc.). 

Viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. mėnesiu, buvo didesnės 3,1 proc. Statistika rodo, kad net ir šių metų sausį viešbučių bei duris užvėrusių restoranų paslaugos buvo 0,1 proc. brangesnės nei praėjusį gruodį.

Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė atkreipė dėmesį, kad per pirmąjį karantiną pavasarį tušti viešbučiai, poilsio namai ir kitos apgyvendinimo įstaigos vėliau atgijo kaip niekad. „Juk žmonės pernai mažiau keliavo į užsienį, todėl Palanga ir kiti šalies kurortai buvo sausakimši net iki antrojo karantino“, – pastebėjo V. Jasionienė.

Tiesa, statistikės manymu, bendram apgyvendinimo paslaugų kainų kilimui įtakos galėjo turėti ir pernai rudenį šiek tiek kilusios studentų bendrabučių nuomos kainos.

Vis dėlto, specialistų teigimu, didžiausią įtaką kainų kilimui apgyvendinimo paslaugų sektoriuje galėjo turėti pernai rudenį vykusi valstybės finansuota akcija „Atostogos medikams“. Jos metu sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai gavo 200 eurų vertės kuponus turizmo paslaugoms. Skelbiama, jog šia akcija pasinaudojo daugiau nei 49 tūkst. sistemos darbuotojų.

Iki gruodžio vidurio vykusiame projekte dalyvavo 526 turizmo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės, joms valstybė už medikams suteiktas paslaugas išmokėjo 9,7 mln. eurų.

Daugiausia paslaugų medikams suteikta spalį – vidutiniškai per dieną įvairias turizmo paslaugas įsigydavo 750 medikų. Populiariausios buvo apgyvendinimo, sveikatinimo ir SPA paslaugos.

Skelbiama, jog medikai rinkosi paketus, į kuriuos buvo įtrauktos kelios paslaugos. Vėliau, prasidėjus karantinui, tarp medikų esą išpopuliarėjo ir maisto išsinešti paslauga, kurią teikė ir viešbučių restoranai, ir kelionių agentai bei organizatoriai.

Kaip vykusi akcija paveikė ne pačius geriausius laikus išgyvenantį šalies turizmo sektorių bus matyti vasario pabaigoje, kai Statistikos departamentas paskelbs turimus duomenis apie paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį suteiktas apgyvendinimo paslaugas.

Tuo metu duomenys apie trečiąjį ketvirtį suteiktas apgyvendinimo paslaugas rodo, kad užsienio turistų stygių iš dalies kompensavo daugiau po šalį keliavę lietuviai.

Iš jau skelbiamų duomenų matyti, kad liepą, rugpjūtį ir rugsėjį apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję 1 mln. turistų. Tai beveik 30 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m.

Labiausiai sumažėjo užsienio turistų skaičius – jų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose minėtais mėnesiais apsigyveno 193 tūkst. (72,7 proc. mažiau). Lietuvių turistų srautas padidėjo beveik 12 proc. (817 tūkst.).

Daugiausia lietuvių (317 tūkst.) apgyvendinimo įstaigos sulaukė rugpjūtį.

Užpernai rugpjūtį jose buvo apsistoję 282 tūkst. šalies gyventojų ir 264 tūkst. užsienio turistų. Pernai rugpjūtį apgyvendinimo paslaugomis naudojosi jau tik 75 tūkst. užsieniečių.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 14,9 tūkst. numerių (2019 m. III ketv. – 15,3 tūkst.), o vietų juose – 31,6 tūkst. (2019 m. III ketv. – 31,8 tūkst.).

Statistikos departamento duomenimis, numerių užimtumas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 25,6 procentinio punkto, vietų užimtumas – 20,1 procentinio punkto.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai tuomet sulaukė iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos), kurių apgyvendinta 69 tūkst., arba 48,1 proc. visų apgyvendintų užsieniečių.

Turistų skaičius iš ES šalių (neįskaitant Jungtinės karalystės), palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 66,6 proc. ir sudarė 109,2 tūkst.

Statistikos departamento Transporto ir turizmo skyriaus vedėjas Audrius Taraila pastebėjo, kad tarp lietuvių poilsiautojų pernai ypač populiarus buvo pajūris, taip pat – sodybos prie ežerų.

2020 m. trečiąjį ketvirtį Palangoje veikiančios apgyvendinimo įstaigos priėmė beveik 158 tūkst. žmonių. Tai – 22 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu užpernai.

Antroje vietoje pagal apgyvendintų žmonių skaičių – Druskininkai. Juose pernai trečiąjį ketvirtį buvo apgyvendinta 90 tūkst., arba net 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 m.

Beje, kai kuriuose šalies rajonuose pernai buvo pasiekta ypatingų rekordų.

Šilalėje apgyvendinimo paslaugos trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, padidėjo net 227 procentiniais punktais.
 

Gintaro Vitulskio nuotr. iš http://www.realisbeautifulstock.lt/