Ekonominės veiklos rūšies klasifikatorių ir kitus klasifikatorius galima rasti Oficialiosios statistikos portalo skyriuje „Klasifikatoriai".

Pasiteirauti klasifikatorių taikymo klausimais:
tel. +370 613 31 730
el. paštas: klasifikatoriai@stat.gov.lt


Atnaujinimo data: 2023-03-08


Vyriausybės patvirtinti minimalūs dydžiai skelbiami SODROS svetainėje.


Atnaujinimo data: 2023-03-08


Valstybės duomenų agentūra įvertina migracijos srautus remdamasis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis. Ne visi Lietuvos gyventojai keisdami nuolatinę gyvenamąją vietą (valstybę) ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ją deklaruoja. Atliekami nedeklaruotos migracijos tyrimai ir remiantis jų rezultatais įvertinami nedeklaruotos migracijos srautai.


Atnaujinimo data: 2023-02-06


2011 m. Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus pagal seniūnijas rasite:

Visi rodikliai>Visuotiniai surašymai>Gyventojų ir būstų surašymai>2011 m. surašymas >2013-01-25 >Gyventojai gyvenamosiose vietovėse (XLS)


Atnaujinimo data: 2023-02-06


Bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis (BNP) apibrėžimas
 

  1. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra galutinis rezidentų (visų šalies teritorijoje veikiančių  ūkinių vienetų) gamybinės veiklos rezultatas. 
  2. Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) – tai pirminės bendrosios pajamos, kurias gauna rezidentų instituciniai vienetai: kompensacijos darbuotojams, su gamyba ir importu susiję mokesčiai, neįskaitant subsidijų, pajamos iš nuosavybės (gautinos, atėmus mokėtinas), bendrasis likutinis perteklius ir bendrosios mišriosios pajamos.  

BNP gaunama iš galutinio rezultato, sukurto šalies teritorijoje (BVP), atėmus pirmines nerezidentų gaunamas pajamas (ne šalies gyventojų) ir pridėjus tokias pat pajamas, gaunamas rezidentų (šalies gyventojų) iš kitų šalių.


Atnaujinimo data: 2023-03-08


Valstybės duomenų agentūra atsakinga tik už trumpalaikes prognozes: bendrojo vidaus produkto išankstinį ketvirčio įvertį (skelbiamas du mėnesiai prieš galutinį skaičiavimą) ir vartotojų kainų indekso (infliacija) vieno mėnesio prognozę. Ji skelbiama informaciniuose pranešimuose apie pagrindinius ekonominės ir socialinės raidos rodiklius.


Atnaujinimo data: 2023-03-08


Infliacija – yra piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiškiantis ilgalaikiu vidutinio bendrojo kainų lygio kilimu. Infliacija nėra tam tikrų prekių, paslaugų arba jų grupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis. Tačiau kai kurių prekių ar paslaugų kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios arba net sumažėti. Infliacija išreiškiama procentais.

Infliacijos priešingybė yra defliacija. Tai piniginio vieneto vertės didėjimas ir vidutinio bendrojo prekių ir paslaugų kainų lygio sumažėjimas.

Metinė infliacija – tai vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio.

Vidutinė metinė infliacija  tai  dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Infliacijai išmatuoti Lietuvoje naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI). Tai yra pagrindinis vartotojų infliacijos rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai naudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai, pelno gavimui, kapitalo formavimui.

VKI yra pagrindinė priemonė  pensijoms, darbo užmokesčiui, pašalpoms, baudoms, mokesčiams, žalos ir nuostolių atlyginimo tarifams indeksuoti. Jis naudojamas įvairiems rodikliams perskaičiuoti palyginamosiomis kainomis, analitiniams ir prognozavimo tikslams.

Pagrindinė informacinė bazė VKI skaičiuoti yra duomenys apie prekių ir paslaugų reprezentančių kainas, tarifus ir gyventojų išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Pagrindinis kainų informacijos šaltinis yra prekių ir paslaugų reprezentančių kainų ir tarifų registravimas atrinktuose visų nuosavybės formų prekybos ir paslaugų įmonių vietiniuose vienetuose. Kiekvienos prekės ar paslaugos kainų lygio pokytis daro skirtingą įtaką bendrajam VKI. Tai lemia išlaidų kiekvienai prekei ar paslaugai dalis bendroje namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų struktūroje. Skaičiuojant VKI vartojimo prekių ir paslaugų kainų santykiai atsveriami naudojant išlaidų prekėms ir paslaugoms lyginamąsias dalis bendrose namų ūkių piniginėse vartojimo išlaidose. Namų ūkių biudžetų tyrimo apie namų ūkių pinigines  vartojimo išlaidas duomenys yra pagrindinis informacijos šaltinis svoriams rengti.

Pagrindinę informaciją apie VKI rasite Oficialiosios statistikos portale.


Atnaujinimo data: 2024-02-14


Valstybės duomenų agentūra kiekvieną mėnesį skaičiuoja ir skelbia vartotojų kainų indeksą (VKI), naudojamą infliacijos lygiui šalyje matuoti, ir su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), naudojamą infliacijai ES matuoti. Kainų indeksams apskaičiuoti reikalingi statistiniai duomenys apie vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas. Vartojimo rinkoje yra įvairių prekių ir paslaugų, kurias perka ir vartoja namų ūkiai. Praktiškai nėra galimybės rinkti visų prekių ir paslaugų kainų. Tai ir nėra būtina, nes daugelio vienarūšių prekių ir paslaugų kainos keičiasi panašiai. Dėl to kainoms tirti atliekama vartojimo prekių ir paslaugų reprezentatyvi atranka. Atrinktos reprezentatyviosios vartojimo prekės ir paslaugos sudaro „statistinį krepšelį“, į kurį įtraukiami maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai, drabužiai, avalynė ir įvairios kitos ne maisto prekės bei paslaugos, kurias namų ūkiai įsigyja ir naudoja tiesiogiai patenkinti savo vartojimo poreikius. Neįtraukiamos prekės ir paslaugos, įsigytos gamybos tikslams, pelnui gauti, investicijoms.

Šiuo metu „statistinį krepšelį“ sudaro 986 reprezentatyviosios prekės ir paslaugos, kurios pagal 12 Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriaus (angl. Classification of Individual Consumption by Purpose – COICOP) skyrių pasiskirsto taip:

  • Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 264;
  • Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 57;
  • Drabužiai ir avalynė – 107;
  • Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 37;
  • Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 104;
  • Sveikatos priežiūra – 131;
  • Transportas – 46;
  • Ryšiai – 11;
  • Poilsis ir kultūra – 104;
  • Švietimas – 10;
  • Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 39;
  • Įvairios prekės ir paslaugos – 76.


Į „statistinio krepšelio“ sudėtį įeina prekės ir paslaugos, kurios reprezentuoja šalies namų ūkių vartojimo išlaidas. Atrenkamos prekės ir paslaugos, kurios yra populiarios tarp gyventojų, yra rinkoje gana ilgą laiką, ir kurių lyginamoji dalis bendrose piniginėse vartojimo išlaidose yra ne mažesnė kaip 0,01 procento. Vartojimo prekių ir paslaugų „statistinis krepšelis“ formuojamas remiantis iš įvairių šaltinių gauta informacija apie vartojimo prekių ir paslaugą rinką, jos pasikeitimus bei namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenimis apie pinigines išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti.

VKI ir SVKI prekių ir paslaugų aprėptis šiek tiek skiriasi. SVKI neaprėpia lošimų paslaugų, VKI šias paslaugas aprėpia.

Vartojimo prekių ir paslaugų „statistinio krepšelio“ kainų indeksams skaičiuoti sudėtis kasmet atnaujinama: išbraukiamos nepaklausios, neimportuojamos, nebegaminamos, įtraukiamos išpopuliarėjusios bei naujos namų ūkiams svarbios prekės ir paslaugos.

Lentelėje pateikiama informacija apie reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų skaičių „statistiniame krepšelyje“ atskirais metais.


Reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų skaičius

 

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

VKI

811

822

826

837

858

870

889

902

908

908

907

920

923

932

941

952

966

985

987

986

SVKI

810

821

825

836

857

869

887

900

906

906

905

914

918

927

936

947

961

980

982

981


Atnaujinimo data: 2024-02-14


Vartotojų kainų indeksą, reikalingą indeksuoti priteistoms periodinėms išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimui rasite čia.


Atnaujinimo data: 2024-02-14


Ekonominės veiklos rūšies klasifikatorių ir kitus klasifikatorius galima rasti Oficialiosios statistikos portalo skyriuje „Klasifikatoriai".

Pasiteirauti klasifikatorių taikymo klausimais:
tel. +370 613 31 730
el. paštas: klasifikatoriai@stat.gov.lt


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Konsultuojantis dėl veiklos rūšies kodo pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) (toliau – EVRK 2 red.) individualiai veiklai įregistruoti labai svarbu aiškiai, tiksliai ir detaliai apibūdinti vykdomą ar norimą vykdyti veiklą, nes sprendžiant veiklos klasifikavimo klausimą svarbūs visi veiklos vykdymo aspektai.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad EVRK 2 red. yra ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, todėl ta pati veikla, vykdoma tiek juridinių, tiek fizinių asmenų, priskiriama tai pačiai veiklos rūšių klasei, nors kai kurių klasių pavadinimai orientuoti į įmonių veiklą.

EVRK 2 red., aiškinamąsias pastabas ir klasifikavimo taisykles galite rasti ČIA.

Dažniausiai užduodamų klausimų sąrašas


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Valstybės duomenų agentūra kasmet atlieka daugiau nei 100 statistinių tyrimų, kuriuose dalyvauja beveik 50 tūkst. šalies įmonių. Natūralu, kad didžiosios įmonės dėl savo reikšmingumo teikia žymiai daugiau statistinių ataskaitų. Mažesnės įmonės į dalį tyrimų patenka pritaikius atsitiktinių imčių metodus, todėl ir pačios ataskaitos, ir jų skaičius bėgant metams gali skirtis. (Įmonės „iškrenta“ iš vienų tyrimų, bet patenka į kitus). Kai kuriose veiklos rūšyse įmonių yra nedaug, jų nėra kuo pakeisti, todėl joms dažnai tenka pildyti tas pačias ataskaitas. Tačiau Valstybės duomenų agentūra laikosi nusistatytos politikos ir užtikrina, kad mažos įmonės (0–4 dirbantys asmenys, pajamų suma neviršija 10 proc. visų veiklos pajamų) dalyvautų ne daugiau kaip 3‑uose statistiniuose tyrimuose per metus.


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Statistiniuose tyrimuose dalyvauja ne visos mažos ir vidutinės įmonės. Dažniausiai atsitiktinai renkama tam tikra jų dalis (sudaromos imtys). Tai reiškia, kad mažos ir vidutinės įmonės į daugelį tyrimų patenka atsitiktiniu būdu. Tačiau, sudarant įmonių imtis, visada laikomasi tam tikrų metodologinių principų:

1. Pirmiausia įmonės suskirstomos į sluoksnius pagal ekonominės veiklos rūšis, o kiekvienas sluoksnis dar savo ruožtu suskirstomas į sluoksnius pagal įmonių dydį. Kartais reikia sluoksniuoti ir pagal teritoriją. Po to iš kiekvieno sluoksnio renkama atsitiktinė imtis.

2. Įmonės priskiriamos imčiai vieniems metams. Kitais metais imtis renkama iš naujo. Tačiau jeigu sluoksnyje yra mažai įmonių, jos gali vėl ir vėl patekti į imtį. Taigi kartais nedidelės įmonės nuolat patenka į statistinius tyrimus vien dėl to, kad jų veiklos rūšies ir dydžio įmonių Lietuvoje yra labai nedaug ir jos yra statistiškai reikšmingos atstovaujamoje veiklos rūšyje.

3. Siekiant kontroliuoti statistinės atskaitomybės naštą pačioms mažiausioms įmonėms, yra užtikrinama, kad įmonės, kuriose dirba 0-4 darbuotojai ir kurių metinių pajamų suma neviršija 10 proc. visų veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) pajamų, dalyvautų ne daugiau kaip 3 statistiniuose tyrimuose per metus.


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Oficialiosios statistikos paskirtis yra suteikti vartotojams objektyvią, patikimą ir savalaikę statistinę informaciją apie demografinius, socialinius ir ekonominius procesus ir padėti visuomenei priimti sprendimus tiek valstybės, tiek asmens lygmeniu. Jai parengti neužtenka duomenų, esančių administraciniuose duomenų šaltiniuose, todėl rengiami statistiniai tyrimai, kurių metu renkami duomenys iš įmonių ir gyventojų. Teikdami statistines ataskaitas respondentai įneša didelį indėlį į oficialiosios statistikos rengimą.

Prievolę teikti statistinius duomenis nustato teisės aktai.

Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 18 straipsnio 2 punktas* nustato, kad respondentai privalo Oficialiosios statistikos programai įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti teisingus, išsamius statistinius duomenis, įskaitant asmens duomenis, specialių kategorijų asmens duomenis ir tokius duomenis, iš kurių galimas tiesioginis ar netiesioginis atpažinimas.

Respondentai privalo:

  1. Oficialiosios statistikos programai įgyvendinti teisės aktų, reglamentuojančių oficialiosios statistikos tvarkymą, nustatyta tvarka neatlygintinai teikti teisingus, išsamius statistinius duomenis ir tokius duomenis, pagal kuriuos galimas tiesioginis atpažinimas ar netiesioginis atpažinimas, taip pat elektroninių sandorių ar kitus įrašus, mobiliojo ryšio duomenis, kintamuosius duomenis ar kitus privačių juridinių asmenų kaupiamus ir tvarkomus duomenis, įskaitant asmens duomenis, tarp jų ir specialių kategorijų asmens duomenis. Respondentai fiziniai asmenys Oficialiosios statistikos programai įgyvendinti privalo teikti statistinius duomenis ir tokius duomenis, pagal kuriuos galimas tiesioginis atpažinimas ar netiesioginis atpažinimas, jeigu taip nustatyta Europos Sąjungos teisės aktais arba Lietuvos Respublikos įstatymais;

  2. pastebėję, kad oficialiąją statistiką tvarkančiai įstaigai pateikė klaidingus, netikslius ir (arba) ne visus reikalaujamus statistinius duomenis, juos ištaisyti, patikslinti ir (arba) papildyti. Oficialiąją statistiką tvarkanti įstaiga sudaro respondentams sąlygas ištaisyti, patikslinti ir (arba) papildyti pateiktus statistinius duomenis ir informuoja juos apie taisymo, tikslinimo ir (arba) papildymo būdą (-us);

  3. teikdami statistinius duomenis, saugiu elektroniniu parašu arba kitu būdu, leidžiančiu nustatyti juos pateikusio fizinio asmens tapatybę, patvirtinti statistinių duomenų teisingumą arba tai, kad statistiniame formuliare įrašyti arba pagal statistinių rodiklių sąrašą pateikti statistiniai duomenys atitinka apklausos teiginius, išskyrus atvejus, kai nereikalaujama nurodyti respondento;

  4. sudaryti sąlygas oficialiąją statistiką tvarkančių įstaigų darbuotojams neatlygintinai rinkti viešai prieinamus statistinius duomenis Oficialiosios statistikos programai įgyvendinti;

  5. kai respondentai fiziniai asmenys teikia statistinius duomenis telefonu, prisistatyti – pasakyti vardą, pavardę.

Statistinių ataskaitų nepateikimo pasekmes apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 221 straipsnis** nustato, kad:

  1. Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms įstaigoms arba melagingų, neišsamių statistinių duomenų pateikimas oficialiąją statistiką tvarkančioms įstaigoms užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150  iki 300 eurų.

  2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 eurų.

  3. Pateiktus statistinius duomenis patvirtinančių dokumentų nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių įstaigų valstybės tarnautojams, darbuotojams arba šių dokumentų nuslėpimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 300 eurų.

Valstybės duomenų agentūra tikisi įmonių ir gyventojų supratingumo ir geranoriškumo teikiant statistinius duomenis.
 

Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas

** Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Aktualūs statistinių ataskaitų formuliarai skelbiami Elektroninėje statistinių verslo duomenų parengimo ir perdavimo sistemoje e. Statistika (estatistika.stat.gov.lt), skyrelyje Ataskaitų formos.


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Statistinių ataskaitų formuliarai atnaujinami pasikeitus teisės aktų, reglamentuojančių statistinį tyrimą, nuostatoms ar atsiradus kitiems pakeitimams. Prieš pildant statistinį formuliarą svarbu įsitikinti, ar pasirinktas formuliaras yra galiojantis. e. Statistika sistemoje yra skelbiami tik tuo metu galiojantys statistiniai formuliarai.

Norime atkreipti dėmesį, kad užpildžius netekusį galios statistinės ataskaitos formuliarą ir jį pateikus fiksuojama, jog statistinė ataskaita negauta. Tuomet reikia pakartotinai teikti statistinę ataskaitą užpildžius galiojantį statistinės ataskaitos formuliarą.


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Didesnės apimties ir sudėtingesni statistinių ataskaitų formuliarai turi 2 priedą su paaiškinimais statistinei ataskaitai pildyti, taip pat galima susisiekti su atsakingais specialistais statistinės ataskaitos formuliaro pabaigoje nurodytais kontaktais.


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Šią informaciją galite rasti visų statistinių ataskaitų formuliarų 1 priede. Šiame priede skelbiama informacija apie statistinio tyrimo teisinį pagrindą, apimtį ir tikslą, statistinės informacijos skelbimo laiką ir vietą, statistinių duomenų teikimo pareigą, konfidencialumą, atsakomybę už statistinių duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą.


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Statistinių ataskaitų sąrašą ir ataskaitas, kurias reikia pildyti konkrečiai įmonei rasite surinkę ūkio subjekto kodą paieškos langelyje ČIA:
Statistinių ataskaitų sąrašai respondentams pagal ūkio subjekto kodą


Atnaujinimo data: 2023-12-15


  • Nes Jūs esate atrinktas dalyvauti viename iš mūsų atliekamų gyventojų (namų ūkių) statistinių tyrimų.

  • Jūsų telefono numerį gavome bendradarbiaudami su telekomunikacijų bendrovėmis ir tai numato Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas.

  • Pirmiausia skatiname gyventojus pildyti anketas internetu apklausos.stat.gov.lt. Jei anketos neužpildėte internetu, skambiname norėdami padėti užpildyti arba apklausti telefonu.

  • Pakartotinių apklausų metu skambiname, kad patikslintume duomenis.

  • Pasibaigus tyrimui (per 6 mėn. nuo gavimo), telefonų numeriai iš mūsų sistemos PAŠALINAMI, NEPERDUODAMI trečiosioms šalims ir NENAUDOJAMI kitiems tikslams.

  • Kilus neaiškumų, skambinkite telefonais (8 5) 236 4607, +370 607 94 312, +370 607 51 962, +370 607 94 394   (pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8 iki 17 val., penktadienį – nuo 8 iki 15.45 val., pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.), arba rašykite el. p. apklausos@stat.gov.lt.

Statistinės informacijos kokybė priklauso nuo to, ar apklausose dalyvauja pakankamai gyventojų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tyrimuose nesudalyvauja nemaža dalis atrinktų juose dalyvauti gyventojų, todėl sunku užtikrinti statistinės informacijos kokybę.

Gerės statistinės informacijos kokybė – bus apklausta daugiau gyventojų, sprendimų priėmėjai galės naudotis tikslesne statistika, o tai užtikrins geresnį valstybės valdymą.

Kviečiame gyventojus geranoriškai dalyvauti apklausose ir prisidėti prie valstybės statistikos rengimo.


Atnaujinimo data: 2023-12-15


Užduokite klausimą

Klausimui užduoti, užpildykite visus žemiau esančius laukus.

Šis laukas yra privalomas.
Šis laukas yra privalomas.
Šis laukas yra privalomas.
Tekstas atpažinimui Atnaujinti CAPTCHA Atnaujinti CAPTCHA