Darbo rinka Lietuvoje (2021 m. leidimas)
Darbuotojų skaičius
Nuotr. iš Pixabay.com
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, 2020 m. buvo 1 mln. 280,2 tūkst., privačiajame sektoriuje – 916 tūkst. (71,5 proc. šalies ūkio darbuotojų), viešajame sektoriuje – 364,2 tūkst. (28,5 proc. šalies ūkio darbuotojų). Šalies ūkyje darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m., šalies ūkyje sumažėjo 0,6 proc. (7,7 tūkst.): privačiajame sektoriuje – 0,5 proc. (4,7 tūkst.), o viešajame sektoriuje – 0,8 proc. (3 tūkst.)
Vidutinis darbuotojų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., skirtingose ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose kito nevienodai. Labiausiai – 3,7 tūkst. (2,7 proc. ) – vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo transporto ir saugojimo veiklos įmonėse, o labiausiai sumažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse – 6,5 tūkst. (3,1 proc.).
Vidutinis darbuotojų skaičius pagal sektorius
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2020 m. ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius sudarė 223 tūkst., arba 17,4 proc. šalies ūkio darbuotojų, ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,2 tūkst. (1 proc.). Dirbusių visą darbo laiką darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 0,5 proc. ir sudarė 1 mln. 57,2 tūkst.
Daugiausia ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, palyginti su visais ne visą darbo laiką dirbusiais darbuotojais, buvo švietimo (18,2 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (14,4 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (13,2 proc.) įstaigose.
1 mln. 57,2 tūkst. |
223 tūkst. |
Vidutinis visą ir ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius pagal sektorius
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2020 m. didžiąją darbuotojų dalį, palyginti su visais šalies ūkio darbuotojais, sudarė apdirbamosios gamybos (16 proc.) didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (15,8 proc.) bei transporto ir saugojimo (11 proc.) įmonių ir įstaigų darbuotojai. Mažiausiai darbuotojų dirbo kasybos ir karjerų eksploatavimo, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – atitinkamai 0,2, 0,9 ir 1 proc. Viešajame sektoriuje daugiausia darbuotojų dirbo švietimo (33,9 proc.), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (22,2 proc.) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (21,9 proc.) įmonėse ir įstaigose. Privačiajame sektoriuje didžiausias darbuotojų skaičius buvo apdirbamosios gamybos (22,2 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (22 proc.) įmonėse.
Vidutinis darbuotojų skaičius pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m.
Visi darbuotojai – 100 proc.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2020 m. daugiausia darbuotojų buvo Vilniaus apskrityje (42,9 proc., arba 549,5 tūkst. darbuotojų), antroje vietoje – Kauno apskritis (20,2 proc., arba 258,5 tūkst.). Klaipėdos apskrityje dirbo dešimtadalis (10,2 proc., arba 131,1 tūkst.) visų šalies ūkio darbuotojų. Mažiausia pagal darbuotojų skaičių buvo Tauragės apskritis – 1,8 proc., arba 23,6 tūkst. visų šalies ūkio darbuotojų. 2020 m. vidutinis darbuotojų skaičius labiausiai – 0,4 proc. – augo Telšių apskrityje, Vilniaus – 0,1 proc.
Didžioji dalis didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojų dirbo Vilniaus (49,8 proc.) ir Kauno (22,4 proc.) apskrityse. Daugiau nei pusę (50,3 proc.) apdirbamosios gamybos darbuotojų sudarė Vilniaus ir Kauno apskričių darbuotojai. Beveik trečdalis (28 proc.) žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos darbuotojų buvo susitelkę Vilniaus apskrityje kaip ir dauguma finansinės ir draudimo (83,9 proc.) bei informacijos ir ryšių (75,4 proc.) veiklos darbuotojų. Meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonėse Vilniaus apskrityje dirbo dvigubai daugiau darbuotojų (40,1 proc.) nei Kauno apskrityje (19,6 proc.).
Darbuotojų dalis apskrityse, palyginti su visais šalies ūkio darbuotojais, 2020 m.
Visi šalies darbuotojai – 100 proc.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinis biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius per metus šalies ūkyje sumažėjo 0,5 proc. (1 633) ir 2020 m. sudarė 23,9 proc. visų šalies ir 84,1 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų. Biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius sumažėjo visose apskrityse, labiausiai – 331, arba 2,8 proc. – Marijampolės apskrityje, kitose mažėjo nuo 2,6 iki 0,7 proc., išskyrus Vilniaus apskritį, kurioje didėjo 1 098, arba 0,9 proc.
Vidutinis biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičius pagal apskritis 2020 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Nuotr. iš Pixabay.com, Freepik.com
Moterys 2020 m. sudarė 49,7 proc. visų šalies ūkio darbuotojų (636,7 tūkst.), vyrai – 50,3 proc. (643,5 tūkst.). Šalies ūkyje dirbusių moterų skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 10,3 tūkst., o vyrų skaičius padidėjo 2,5 tūkst.
Kur daugiausia dirba vyrų, o kur moterų?
Daugiausia vyrų dirba šiose srityse: |
|
Statyba – 87,1 proc.; Kasyba ir karjerų eksploatavimas – 82,3 proc.; Transportas ir saugojimas – 81,4 proc. |
|
---|---|
Daugiausia moterų dirba šiose srityse: |
|
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 83,4 proc.; Švietimas – 77,5 proc.; Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos – 73,8 proc. |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinio darbuotojų skaičiaus struktūra pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2020 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Daugiau rodiklių apie darbuotojų skaičių:
Darbuotojų skaičius pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis
Darbuotojų skaičiaus kitimas pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis
Vidutinis darbuotojų skaičius pagal regionus, apskritis ir ekonominės veiklos rūšis
Vidutinio darbuotojų skaičiaus kitimas pagal regionus, apskritis ir ekonominės veiklos rūšis
Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius pagal regionus, apskritis ir ekonominės veiklos rūšis
Ekonominės veiklos rūšys
A | Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė |
B | Kasyba ir karjerų eksploatavimas |
C | Apdirbamoji gamyba |
D | Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas |
E | Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas |
F | Statyba |
G | Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas |
H | Transportas ir saugojimas |
I | Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla |
J | Informacija ir ryšiai |
K | Finansinė ir draudimo veikla |
L | Nekilnojamojo turto operacijos |
M | Profesinė, mokslinė ir techninė veikla |
N | Administracinė ir aptarnavimo veikla |
O | Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas |
P | Švietimas |
Q | Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas |
R | Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla |
S | Kita aptarnavimo veikla |
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.