Darbo rinka Lietuvoje (2023 m. leidimas)
Darbo užmokestis, darbo laikas ir darbo sąnaudos
Nuotr. iš Pixabay.com
2022 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 789 EUR ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,3 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 870 EUR ir buvo 10,5 proc. didesnis, privačiajame – 1 756,2 EUR ir buvo 14,6 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
Nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 8,3 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje) iki 19,8 proc. (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje).
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 m.
Palyginti ankstesniais metais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 121,1 EUR ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 11,9 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 167,2 EUR ir buvo 9,5 proc. didesnis, privačiajame – 1 102,4 EUR ir buvo 13,1 proc. didesnis.
Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2022 m., palyginti su 2021 m., šalies ūkyje buvo 93,5 proc.: viešajame sektoriuje – 91,5 proc., privačiajame – 94,5 proc.
Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje
Palyginti su ankstesniais metais
2019 m. darbo užmokesčio pokytis apskaičiuotas pašalinus bruto darbo užmokesčio indeksavimo įtaką dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis pagal sektorius
Palyginti su ankstesniais metais
2019 m. darbo užmokesčio pokytis apskaičiuotas pašalinus bruto darbo užmokesčio indeksavimo įtaką dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo.
Darbo užmokesčio pokyčiams 2022 m. įtakos turėjo: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis atitinkamai 1,9 ir 1,7 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. 60 proc. šalies ekonominės veiklos rūšių įmonių (apdirbamosios gamybos; švietimo; didmeninės ir mažmeninė prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto; vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo; transporto ir saugojimo; statybos ir kt.) darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidurkį.
2022 m. mažiausiai – 1 200,5 EUR – uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,8 karto mažiau nei informacijos ir ryšių veiklos, kurioje darbo užmokestis buvo didžiausias, darbuotojai ir 32,9 proc. mažiau už šalies vidurkį), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – 1 430,9 EUR (1,3 karto mažiau ir 20 proc. mažiau už šalies vidurkį), bei kitos aptarnavimo veiklos – 1 420,7 EUR (1,3 karto mažiau ir 20,6 proc. mažiau už šalies vidurkį), įmonių darbuotojai.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2022 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2022 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2022 m. buvo Sostinės regione – 2 002 EUR ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 12,6 proc. ir sudarė 1 621 EUR. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2022 m. sudarė 381 EUR.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo visose apskrityse – nuo 11,7 proc. Utenos iki 13,6 proc. Vilniaus.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal apskritis 2022 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo visose savivaldybėse – nuo 4,5 proc. Neringos iki 17,5 proc. Druskininkų.
Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2022 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 2 068,6 EUR, o mažiausias – 1 235,3 EUR – Zarasų rajono savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybės sudarė 833,3 EUR.
26 savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 1 400 EUR. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 280 ir 81 EUR.
Tų pačių ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojai skirtingose apskrityse 2022 m. gavo nevienodą darbo užmokestį. Didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Kauno apskrityje (1 834,4 EUR), mažiausiai – Tauragės apskrityje (1 055,6 EUR). Transporto ir saugojimo veiklos įmonėse didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (1 702,3 EUR), mažiausias – Utenos apskrityje (1 228 EUR). Statybos įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Vilniaus apskrityje (1 654,2 EUR), mažiausiai – Utenos apskrityje (1 181,3 EUR). Švietimo veikloje didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (1 829,7 EUR), mažiausias – Alytaus apskrityje (1 459,1 EUR).
Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis tarp apskričių buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (1 868,2 EUR) tarp Vilniaus ir Marijampolės apskričių.
Didžiausią neto darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) 2022 m. gavo dirbantieji Vilniaus apskrityje informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo veikloje (atitinkamai 2 129,1 EUR ir 1 874,7 EUR). Trečioje vietoje – Kauno apskrities informacijos ir ryšių veiklos įmonėse dirbantys specialistai, kurie 2022 m. vidutiniškai, atskaičius mokesčius, uždirbo 1 811,7 EUR.
Mažiausias neto darbo užmokestis 2022 m. mokėtas Tauragės apskrityje apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojams – vidutiniškai 631 EUR.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 10,5 proc. ir buvo 85 EUR didesnis už šalies vidurkį, ir 0,2 proc. didesnis už viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis didėjo visose apskrityse, labiausiai – 12,6 proc. ir 12,4 proc. – Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, lėčiausiai augo Marijampolės ir Kauno apskrityse – 9,4 proc. Visose apskrityse biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo apskrities vidurkį ir buvo didesnis nuo 1,6 proc. (Vilniaus apskrityje) iki 15,5 proc. (Šiaulių apskrityje).
Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal apskritis 2022 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Nuotr. iš Unsplash.com
Darbo statistikos rodikliai taip pat pateikiami pagal šešias įmonių dydžio grupes, į kurias įmonės, įskaitant individualiąsias, sugrupuotos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių. 2022 m., palyginti su 2021 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skirtingo dydžio įmonėse padidėjo skirtingai: didžiausias augimas buvo įmonėse, turinčiose nuo 500 iki 999 darbuotojų – 16,9 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 1 iki 9 ir, kuriose dirbo nuo 10 iki 49 darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 12,8 proc. ir 14,3 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 50 iki 249 ir nuo 250 iki 499 darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 14,2 ir 10,3 proc. Mažiausiai darbo užmokestis kilo įmonėse, kuriose dirbo nuo 1 tūkst. ir daugiau darbuotojų – 9,2 proc.
Įmonių, turinčių nuo 500 iki 999 darbuotojų, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2022 m. buvo didžiausias –2 071,6 EUR – 59,4 proc. viršijo darbo užmokestį mažose (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonėse. Mažiausių įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 299,6 EUR ir buvo 27,4 proc. mažesnis už šalies vidurkį, antros pagal dydį grupės įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 5 proc. Likusių keturių grupių įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo šalies vidurkį.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal sektorius ir įmonių dydžio grupes 2022 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viešajame ir privačiajame sektoriuje 2022 m.
____________________
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla viešajame sektoriuje – ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio¹ pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 m.
Palyginti su ankstesniais metais
____________________
¹ Be individualiųjų įmonių.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Apmokėtų ir dirbtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 m.
____________________
¹ Be individualiųjų įmonių.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Visą darbo laiką dirbę bei minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2022 m. spalio mėn. gavę darbuotojai šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2,4 proc. (26 tūkst.) visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,8 proc. (5,3 tūkst.), privačiajame – 2,7 proc. (20,7 tūkst.). Palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, šių darbuotojų šalies ūkyje sumažėjo 0,1 procentinio punkto. Pokyčiams įtakos turėjo nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų, palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi, buvo nekilnojamo turto operacijų įmonėse, jų skaičius 2022 m. spalį nepakito ir sudarė 10,4 proc.
2022 m. spalį pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 1 091 EUR, antras ketvirtadalis – nuo 1 091 iki 1 473 EUR, trečias – nuo 1 473 iki 2 103 EUR, paskutinis ketvirtadalis – 2 103 EUR ir daugiau.
Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius¹ šalies ūkyje pagal sektorius ir bruto darbo užmokesčio dydį 2022 m. spalio mėn.
Visą darbo laiką dirbę darbuotojai – 100 proc.
____________________
¹ Palyginti su visų atitinkamo sektoriaus darbuotojų skaičiumi.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Didžiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis 2022 m. spalio mėn. buvo mažose (1–9 darbuotojai) įmonėse ir sudarė 10,6 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 1 procentiniu punktu mažiau nei prieš metus.
Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistų darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų indeksuoti 1,289 karto.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga 2023 m. sausio 1 d. sudarė 840 EUR (2022 m. sausio 1 d. – 730 EUR), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji padidinta 110 EUR. Estijoje minimalioji mėnesinė alga padidėjo 71 EUR ir 2023 m. sausio 1 d. buvo 725 EUR, Latvijoje – padidėjo 120 EUR ir sudarė 620 EUR.
Liuksemburge, Vokietijoje ir Belgijoje minimalioji mėnesinė alga 2023 m. sausio 1 d. atitinkamai 2,8 karto ir 2,3 karto viršijo minimaliąją mėnesinę algą Lietuvoje. Didžiausia minimalioji mėnesinė alga buvo Liuksemburge (2 387,4 EUR), Vokietijoje (1 997 EUR), Belgijoje (1 955,04 EUR), Nyderlanduose (1 934,4 EUR), Airijoje (1 909,7 EUR), Prancūzijoje (1 709,28 EUR), o mažiausia – Bulgarijoje (398,81 EUR).
Minimalioji mėnesinė alga ES šalyse 2023 m. sausio 1 d.
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
Nuotr. iš Pixabay.com
2022 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje¹, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, sudarė 11,1 proc. ir, palyginti su 2021 m., nepakito.
____________________
¹ Įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 31,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,4 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 25,6 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –11,9 ir –3,6 proc.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2022 m. didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (16,6 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų amžiaus darbuotojų (5,5 proc.) grupėje.
Vyresnio amžiaus darbuotojų grupėse – 45–54, 55–64 ir 65 metų ir vyresnių – moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo atitinkamai 1,6, 3,8 ir 6,5 proc. mažesnis nei šalies ūkyje (neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo veiklų).
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal darbuotojų amžių 2021–2022 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis² Europos Sąjungoje (ES) 2021 m. sudarė 12,7* proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto.
Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2021 m. buvo Rumunijoje (3,6ᵉ proc.) bei Slovėnijoje (3,8* proc.), neigiamas moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Liuksemburge (–0,2* proc.), o didžiausias – Estijoje (20,5 proc.) ir Austrijoje (18,8* proc.).
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ES šalyse2 2021 m.
____________________
² Pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą (B–S (–O), EVRK 2 red.).
³ Airija – 2020 m. duomenys.
⁴ Graikija – 2018 m. duomenys.
⁵ Čekija – pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, turinčiose 1 ir daugiau darbuotojų, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą (B–S (–O), EVRK 2 red.).
* Išankstiniai duomenys.
ᵉ Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) įvertis.
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
Bruto darbo apmokėjimo lėšų sudėtis pagal sektorius 2022 m.
Tūkst. EUR
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Nuotr. iš Pixabay.com
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2022 m. vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,2 proc. ir sudarė 12,68 EUR. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo visose įmonėse. Labiausiai augo nekilnojamo turto operacijų įmonėse (22,2 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse (19,6 proc.).
Mažiausias augimas buvo kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonėse (6,6 proc.).
Lietuvoje vienos dirbtos valandos bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų, buvo apie 2 kartus mažesnis nei ES vidurkis ir 2022 m. sudarė 12,46 EUR. Darbo užmokesčio sąnaudos Danijoje ir Liuksemburge daugiau nei 3 kartus didesnės nei Lietuvoje.
Nuotr. iš Pixabay.com
2022 m. sutuoktinių, auginančių 2 vaikus, kurių tik vienas dirba, mažo darbo užmokesčio spąstai sudarė 75,1 proc., vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų asmens – 44,6 proc. Šis rodiklis parodo, kokią procentinę bruto darbo užmokesčio dalį sudaro darbuotojo mokamas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai darbuotojo užmokestis padidėja nuo 33 iki 67 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio ir jis netenka socialinių išmokų. Didesnis mažo darbo užmokesčio spąstų rodiklis parodo darbuotojo mažėjančias paskatas dirbti ilgesnį darbo laiką ar geriau apmokamą darbą, nes padidėjus bruto darbo užmokesčiui, jis netektų socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies dėl didesnių darbuotojo mokamų mokesčių.
Mažo darbo užmokesčio spąstai
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Mažo darbo užmokesčio spąstai ES šalyse 2022 m.
Vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų, asmens
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
Lietuvoje nedarbo spąstų rodiklis, neįskaitant būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, 2022 m. buvo 86,1 proc. ir, palyginti su 2021 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Šis rodiklis parodo, kokią bruto darbo užmokesčio dalį sudaro darbuotojo mokamas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, jam po nedarbo pradėjus dirbti ir nebegaunant socialinių išmokų. Didelė rodiklio reikšmė parodo menką motyvaciją pradėti dirbti, netenkant socialinių išmokų ir prarandant darbo užmokesčio dalį dėl sumokamų mokesčių.
Nedarbo spąstai
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Nedarbo spąstai ES šalyse 2022 m.
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
Nuotr. iš Unsplash.com
2022 m. didžiausia darbo sąnaudų mokestinė našta fiksuota Belgijoje – 46,5 proc., Vokietijoje – 43,7, Austrijoje – 41,9 proc. Iš duomenis pateikusių šalių, mažiausiai darbo sąnaudos buvo apmokestintos Kipre – 18,1, Airijoje ir Maltoje – 25,5 proc. Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta per metus sumažėjo 0,1 procentinio punkto ir 2022 m. sudarė 34,2 proc.
Darbo sąnaudų mokestinė našta
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Darbo sąnaudų mokestinė našta ES šalyse 2022 m.
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
Daugiau darbo užmokesčio, darbo laiko ir darbo sąnaudų rodiklių:
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis
Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio indeksai pagal sektorius ir ekonominės veiklos rūšis
Ekonominės veiklos rūšys
A | Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė |
B | Kasyba ir karjerų eksploatavimas |
C | Apdirbamoji gamyba |
D | Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas |
E | Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas |
F | Statyba |
G | Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas |
H | Transportas ir saugojimas |
I | Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla |
J | Informacija ir ryšiai |
K | Finansinė ir draudimo veikla |
L | Nekilnojamojo turto operacijos |
M | Profesinė, mokslinė ir techninė veikla |
N | Administracinė ir aptarnavimo veikla |
O | Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas |
P | Švietimas |
Q | Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas |
R | Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla |
S | Kita aptarnavimo veikla |
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.