2020 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus) ir 23 vaikai (0–14 metų amžiaus), 2016 m. pradžioje – atitinkamai 29 ir 22.

Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientai
Šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko vaikų (0–14 metų amžiaus) ar pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) asmenų, metų pradžioje

____________________
* Išankstiniai duomenys.

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus (2019 m. pradžioje – 2 mln. 794,2 tūkst.). Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. 2019 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį lėmė teigiama neto tarptautinė migracija – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo (2018 m. – imigravo 3,3 tūkst. mažiau negu emigravo) ir neigiama natūrali kaita – mirė 10,7 tūkst. daugiau žmonių negu gimė (2018 m. – mirė 11,4 tūkst. daugiau negu gimė).

2019 m. gimė 27,7 tūkst. kūdikių, tai 420 mažiau (1,5 proc.) negu 2018 m. Pernai 1 tūkst. gyventojų teko 9,9 gimusiojo (2018 m. – 10,0). 2019 m. mirė 38,4 tūkst. žmonių, tai 1,2 tūkst. (3 proc.) mažiau negu 2018 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 14,1 (2018 m.) iki 13,7 (2019 m.).

2019 m. iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,9 tūkst. (9,1 proc.) mažiau negu 2018 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 11,5 (2018 m.) iki 10,5 (2019 m.). 2019 m. į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių – 11,2 tūkst. (38,6 proc., arba 1,4 karto) daugiau negu 2018 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 10,3 (2018 m.) iki 14,3 (2019 m.).

Pagrindiniai demografiniai rodikliai
Nuolatinių gyventojų skaičiaus sumažėjimo / padidėjimo priežastys

____________________
* Išankstiniai duomenys.

2019 m. 10,1 tūkst. (34,6 proc.) visų emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 2,6 tūkst. (8,8 proc.) – į Vokietiją, 2,4 tūkst. (8,1 proc.) – į Norvegiją, 2,2 tūkst. (7,5 proc.) – į Ukrainą, 1,6 tūkst. (5,5 proc.) – į Airiją. Palyginti su 2018 m., emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę sumažėjo 2 tūkst. (16,7 proc.), į Vokietiją – 590 (18,6 proc.), į Norvegiją – 629 (21 proc.), Airiją – 401 (19,9 proc.), o į Ukrainą – padidėjo 1,1 tūkst., arba dukart.

Emigrantai pagal būsimą gyvenamąją vietą (valstybę)

____________________
* Išankstiniai duomenys.

2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir jie sudarė 50,9 proc. visų imigrantų. Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo 3,8 tūkst. (23 proc.). 2019 m. į šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių, jie sudarė 49,1 proc. visų imigrantų. Imigravusių užsieniečių skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo 7,3 tūkst., arba 1,6 karto. Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (5,3 proc.) – Rusijos piliečiai. Pernai, palyginti su 2018 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 1,5 karto, Baltarusijos – dukart, Rusijos piliečių –1,3 karto.

Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai

____________________
* Išankstiniai duomenys.

2019 m. grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2018 m., iš Jungtinės Karalystės padidėjo 2 tūkst., arba 1,3 karto, Norvegijos – 162 (1,1 karto), Vokietijos – 243 ir Airijos – 225 (po 1,3 karto).

Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę)

____________________
* Išankstiniai duomenys.

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 423,1 tūkst. (15,1 proc.) vaikų (iki 14 metų amžiaus) ir 555,9 tūkst. (19,9 proc.) pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus), t. y. vaikų buvo 1,3 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių. „Seniausios“ apskritys buvo Utenos, Alytaus ir Panevėžio, kur pagyvenę žmonės sudarė 24,6–23,2 proc. bendro apskrities nuolatinių gyventojų skaičiaus, o „jauniausios“ – Vilniaus ir Klaipėdos, kur vaikai sudarė 16,5–16,2 proc. bendro apskrities nuolatinių gyventojų skaičiaus. Didžiausia darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų dalis (66,6 proc.) buvo Vilniaus apskrityje.

Nuolatiniai gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes
Metų pradžioje, palyginti su bendru nuolatinių gyventojų skaičiumi

______________________
* Išankstiniai duomenys.