Klimato kaitos rodikliai apibrėžiami kaip aplinkos, socialiniai ir ekonominiai rodikliai, kuriais matuojamos žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos priežastys, klimato kaitos poveikis žmonių ir gamtinėms sistemoms, žmonių pastangos išvengti pasekmių ir (ar) prisitaikyti prie jų.

Vieni svarbiausių klimato kaitos rodiklių – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai. Bendru pasauliniu sutarimu Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo A priede šiltnamio efektą sukeliančios dujomis (ŠESD, angl. greenhouse gases) vadinamos šios dujos: anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), azoto suboksidas (N₂O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs) ir sieros heksafluoridas (SF₆), nuo 2012 m. – ir azoto trifluoridas (NF₃). Šios dujos vadinamos ŠESD todėl, kad jų kiekis atmosferoje sparčiai didėja dėl žmonių ūkinės veiklos.

Nemažai kitų klimato kaitos rodiklių yra „išsibarstę“ skirtingose statistikos srityse (energetikos, transporto, aplinkosaugos, žemės ūkio ir kt.) ir jie dažnai nėra įvardijami kaip klimato kaitos rodikliai, nors yra priskiriami prie rodiklių, svarbių klimato kaitos stebėsenai.

Klimato kaitos rodikliai į grupes skirstomi pagal Europos statistikų konferencijos (angl. Conference of European Statisticians (CES) rekomendacijose dėl klimato kaitos statistikos (UNECE, 2014) (angl. CES Recommendations on Climate Change-related Statistics (UNECE, 2014) pateikiamą struktūrą:

1. Emisijos (angl. Emissions): šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas;

2. Veiksniai (angl. Drivers): klimato kaitos priežastys, priklausančios nuo žmonių ūkinės veiklos, susijusios su išmetamųjų teršalų šaltiniais;

3. Poveikis ir prisitaikymas (angl. Impacts and Adaptation): klimato kaitos poveikis žmonėms ir gamtinėms sistemoms ir pastangos prisitaikyti prie pasekmių;

4. Švelninimas (angl. Mitigation): žmonių pastangos išvengti pasekmių.

Su klimato kaita susiję rodikliai yra skelbiami skirtingose vietose: Eurostato Klimato kaitos rodiklių duomenų skyrelyje, taip pat ir Oficialiosios statistikos portale (toliau – OSP) ir kt. Dalies klimato kaitos rodiklių nerengia ir nevertina nei Valstybės duomenų agentūra, nei kitos oficialiąją statistiką rengiančios institucijos, tačiau juos visoms šalims taikydamas įvairius skaičiavimo metodus ir remdamasis prieinamais duomenų šaltiniais rengia, vertina ir savo duomenų bazėje skelbia Eurostatas.

Šiame apibendrintame klimato kaitos rodiklių rinkinyje skelbiamos nuorodos į jau esamus rodiklius Eurostato klimato kaitos duomenų bazėje ir Oficialiosios statistikos portale.

Pagrindinių su klimato kaita susijusių rodiklių rinkinys gali būti naudojamas siekiant atspindėti svarbiausias su klimato kaita susijusias problemas, spręsti aktualiausius dabartinės aplinkos politikos klausimus, tenkinti būsimus informacijos poreikius.

Rinkinys gali būti papildomas aktualiais nacionaliniais rodikliais pagal poreikį.
 

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis suvartojime

   Procentai

Kuro ir energijos galutinis suvartojimas transporte

   TJ

Vandens sunaudojimas šalyje

   Mln. m³

Vandens sunaudojimas šalyje be energetikos

   Mln. m³