Ar jis pasiektas, sprendžiama pagal infliacijos lygį, artimą tam, kurį yra pasiekusios ne daugiau kaip trys ES valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios. Kainų stabilumo kriterijus nustatomas pagal vidutinę metinę infliaciją, kuriai apskaičiuoti naudojami tarp ES valstybių narių metodologiškai suderinti vartotojų kainų indeksai (SVKI). Vidutinė metinė infliacija – tai dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis. Tam, kad ES valstybė narė atitiktų kainų stabilumo kriterijų, vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, vidurkį.

Valstybės finansinės padėties tvarumas apibūdinamas kaip:

  • valdžios sektoriaus deficito santykis su bendruoju vidaus produktu. Tai yra, valdžios sektoriaus deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto arba turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;

  • valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu. Tai yra, valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų bendrojo vidaus produkto arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti ir artėti prie konvergencijos kriterijaus reikšmės.

Tai oficialus lito kursas euro zonos bazinės valiutos – euro – atžvilgiu. ES valstybė narė bent dvejus metus privalo dalyvauti antrajame valiutų kurso mechanizme ir laikytis Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizmo nustatytų norminių svyravimų ribų.

Dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme patvarumas, kurį atspindi ilgalaikių palūkanų normos. Tai yra, Vyriausybės vertybinių popierių vidutinės nominaliosios ilgalaikės palūkanų normos neturi viršyti trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normų daugiau kaip 2 procentiniais punktais.

Lietuvos statistikos departamento svetainė