Nuotr. iš Pixabay.com

2019 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 296,4 EUR ir, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, palyginti su 2018 m., padidėjo 8,8 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 370 EUR ir buvo 12,3 proc. didesnis, privačiajame – 1 264,5 EUR ir buvo 7,3 proc. didesnis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5,1 proc. (transporto ir saugojimo veikloje) iki 13,5 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje).

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.
Palyginti su 2018 m.

Pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 822,1 EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 14,2 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 864,4 EUR ir buvo 17,6 proc. didesnis, privačiajame – 803,8 EUR ir buvo 12,7 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis 2019 m., palyginti su 2018 m., šalies ūkyje padidėjo 11,6 proc.: viešajame sektoriuje – 15 proc., privačiajame – 10,2 proc.

Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje
Palyginti su ankstesniais metais

Pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis pagal sektorius
Palyginti su ankstesniais metais

Pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, patikslinta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis 1,8 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Daugiau nei pusės (60,2 proc.) šalies ekonominės veiklos rūšių įmonių (vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo; didmeninės ir mažmeninė prekybos; statybos; transporto ir saugojimo ir kt.) darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidurkį.

2019 m. mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,6 karto mažiau nei informacijos ir ryšių veiklos, kurioje darbo užmokestis buvo didžiausias, darbuotojai ir 30,2 proc. mažiau už šalies vidurkį), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (2,2 karto mažiau ir 18,7 proc. mažiau už šalies vidurkį) bei kitos aptarnavimo veiklos (2,2 karto mažiau ir 18,1 proc. mažiau už šalies vidurkį) įmonių darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. buvo Sostinės regione – 1 452,6 EUR ir, palyginti su 2018 m., pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,9 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 8,3 proc. ir sudarė 1 178,8 EUR. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2019 m. sudarė 273,8 EUR.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo visose apskrityse – nuo 6,5 proc. Telšių iki 9,6 proc. Kauno.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal apskritis 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2019 m., palyginti su 2018 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1,6 proc. Kazlų Rūdos iki 12,8 proc. Alytaus rajono.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 501,5 EUR, o mažiausias – 922,1 EUR – Kalvarijos savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Kalvarijos savivaldybės sudarė 579,4 EUR.

19 savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 1 000 EUR. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 205, 32 ir 26 EUR.

Tų pačių ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojai skirtingose apskrityse 2019 m. gavo nevienodą darbo užmokestį. Didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Kauno apskrityje (1 305,5 EUR), mažiausiai – Tauragės apskrityje (811,4 EUR). Transporto ir saugojimo veiklos įmonėse didžiausias darbo užmokestis buvo Klaipėdos apskrityje (1 294,3 EUR), mažiausias – Marijampolės apskrityje (814,8 EUR). Statybos įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Vilniaus apskrityje (1 253,6 EUR), mažiausiai – Utenos apskrityje (972,8 EUR). Švietimo veikloje didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (1 311,4 EUR), mažiausias – Utenos apskrityje (1 008,5 EUR).

Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis tarp apskričių buvo informacijos ir ryšių veikloje (1 655,5 EUR) tarp Vilniaus ir Telšių apskričių.

Didžiausią neto darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) 2019 m. gavo dirbantieji Vilniaus apskrityje informacijos ir ryšių (vidutiniškai – 1 515,5 EUR) bei finansinėje ir draudimo veiklos (1 471,7 EUR) įmonėse. Trečioje vietoje – Kauno apskrities informacijos ir ryšių įmonėse dirbantys specialistai, kurie 2019 m. vidutiniškai „į rankas“ uždirbo 1 257,6 EUR.

Mažiausias neto darbo užmokestis 2019 m. mokėtas Tauragės apskrityje apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojams – vidutiniškai 450,3 EUR.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 13,1 proc. ir buvo 53,3 EUR didesnis už šalies vidurkį, bet 1,5 proc. mažesnis už viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis didėjo visose apskrityse, labiausiai – 14,5 proc. – Kauno apskrityje, Vilniaus –13 proc. Apskrityse biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis už apskrities vidurkį buvo didesnis nuo 1,9 proc. (Telšių apskrityje) iki 14,3 proc. (Tauragės apskrityje).

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal apskritis 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Unsplash.com

Darbo statistikos rodikliai taip pat pateikiami pagal šešias įmonių dydžio grupes, į kurias įmonės, įskaitant individualiąsias, sugrupuotos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių. 2019 m., palyginti su 2018 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, skirtingo dydžio įmonėse padidėjo skirtingai: didžiausias augimas buvo įmonėse, turinčiose nuo 500 iki 999 darbuotojų – 11,3 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 10 iki 49 ir, kuriose dirbo 1 tūkst. ir daugiau darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 9,4 ir 9,1 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 50 iki 249 ir nuo 250 iki 499 darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 8,6 ir 7,7 proc., o mažiausiai darbo užmokestis kilo mažose įmonėse, kuriose dirbo nuo 1 iki 9 darbuotojų – 6,6 proc.

Įmonių, turinčių nuo 500 iki 999 darbuotojų, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. siekė 1 463,9 EUR ir 37,7 proc. viršijo darbo užmokestį mažose (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonėse. Mažiausių įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 912,1 EUR ir buvo 29,6 proc. mažesnis už šalies vidurkį, antros pagal dydį grupės įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 5,5 proc. Likusių keturių grupių įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo šalies vidurkį.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal sektorius ir įmonių dydžio grupes 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viešajame ir privačiajame sektoriuje 2019 m.

____________________
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla viešajame sektoriuje – konfidencialūs duomenys.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio¹ pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.
Palyginti su ankstesniais metais

____________________
¹ Be individualiųjų įmonių.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Apmokėtų ir dirbtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Visą darbo laiką dirbę bei minimaliąją mė­ne­sinę algą (MMA) 2019 m. spalio mėn. gavę darbuotojai šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2,6 proc. (26,6 tūkst.) visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 2 proc. (6,2 tūkst.), privačiajame – 2,8 proc. (20,4 tūkst.). Palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis beveik nepasikeitė: šalies ūkyje padidėjo 0,1 procentiniu punktu, viešajame sektoriuje sumažėjo – 0,2, privačiajame padidėjo – 0,1 procentinio punkto. Pokyčiams įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai (pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto ir kt.), patikslinta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo nekilnojamo turto operacijų įmonėse, jų skaičius 2019 m. spalio mėn. sudarė 9,6 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 0,7 procentinio punkto daugiau nei pernai.

2019 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 755 EUR, antras ketvirtadalis – nuo 755 iki 1 092 EUR, trečias – nuo 1 092 iki 1 581,5 EUR, paskutinis ketvirtadalis – 1 581,5 EUR ir daugiau.

Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius¹ šalies ūkyje pagal sektorius ir bruto darbo užmokesčio dydį 2019 m. spalio mėn.
Visą darbo laiką dirbę darbuotojai – 100 proc.

____________________
¹ Palyginti su visų atitinkamo sektoriaus darbuotojų skaičiumi.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Didžiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis 2019 m. spalio mėn. buvo mažose (1–9 darbuotojai) įmonėse ir sudarė 11 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,6 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Minimalioji mėnesinė alga nuo 2019 m. sausio 1 d., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidinta 30 EUR.

Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistų darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų indeksuoti 1,289 karto.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga 2020 m. sausio 1 d. sudarė 607 EUR (2019 m. sausio 1 d. – 555 EUR), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji padidinta 52 EUR. Latvijoje minimalioji mėnesinė alga nepakito ir 2020 m. sausio 1 d. buvo 430 EUR, Estijoje – pakilo 44 EUR ir sudarė 584 EUR.

Liuksemburge ir Airijoje bei Nyderlanduose minimalioji mėnesinė alga 2020 m. sausio 1 d. atitinkamai 3,5 karto ir 2,7 karto viršijo minimaliąją mėnesinę algą Lietuvoje. Didžiausia minimalioji mėnesinė alga buvo Liuksemburge (2 142 EUR), Airijoje (1 656 EUR), Nyderlanduose (1 654 EUR), Belgijoje (1 594 EUR), Vokietijoje (1 584 EUR), Prancūzijoje (1 539 EUR), o mažiausia – Bulgarijoje (312 EUR).

Nuotr. iš Pixabay.com

2019 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje¹, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, sudarė 12,4 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,6 procentinio punkto.
____________________
¹ Įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –10,7 ir –2,9 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2019 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socia­linio draudi­mo įmonių ir įstaigų, mažėjo visose amžiaus grupėse, nuo 0,8 (25–34 metų amžiaus darbuotojų grupėje) iki 3,3 procentinio punkto (vyresnių nei 65 metų amžiaus darbuotojų grupėje).

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (16,9 proc.) grupėje, o mažiausias – 55–64 metų amžiaus darbuotojų (9,5 proc.) grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2019 m. sudarė 13,3 proc.: viešajame sektoriuje – 14 proc., privačiajame – 14,4 proc., ir, palyginti su 2018 m., šalies ūkyje sumažėjo 0,7 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,1, privačiajame padidėjo – 0,2 procentinio punkto.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal darbuotojų amžių 2018–2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis² Europos Sąjungoje (ES) 2018 m. sudarė 14,8* proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,1 procentinio punkto.

Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2018 m. buvo Rumunijoje (3ᵉ proc.), Liuksemburge (4,6* proc.) bei Italijoje (5* proc.), o didžiausias – Estijoje (22,7* proc.) ir Vokietijoje (20,9* proc.).

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ES šalyse2 2018 m.

____________________
2 Graikija – 2014 m., Airija ir Italija – 2017 m. duomenys.
* Išankstiniai duomenys.
e Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) įvertis.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Minimalioji mėnesinė alga ES šalyse 2020 m. sausio 1 d.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Bruto darbo apmokėjimo lėšų sudėtis pagal sektorius 2019 m.
Tūkst. EUR

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Pixabay.com

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Nuotr. iš Pixabay.com

Mažo darbo užmokesčio spąstai parodo finansinius praradimus dėl mokesčių ir išmokų, pajamoms išaugus nuo 33 proc. (nuo vidutinio bruto darbo užmokesčio konkrečiai namų ūkio kategorijai) iki 67 proc. Mažo darbo užmokesčio spąstai apibūdina tokią padėtį, kai dirbantieji nesiima dirbti daugiau darbo valandų arba geriau apmokamo darbo, nes papildomai gaunamos pajamos būtų pernelyg mažos. Šis rodiklis parodo procentinę bruto pajamų dalį, kurios dirbantysis netenka sumokėjęs pajamų mokestį, socialines įmokas ir netekdamas lengvatų, kai jo darbo užmokestis padidėja nuo 33 iki 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Esant dideliam mažo darbo užmokesčio spąstų rodikliui, dirbantieji netenka gan didelės uždirbtų pajamų dalies, atskaičius mokesčius ir socialines įmokas. Dėl to galimai mažėja motyvacija dirbti daugiau darbo valandų arba ieškoti geriau apmokamo darbo. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, vienišų asmenų finansiniai praradimai nėra labai dideli, o namų ūkių, kuriuos sudaro sutuoktiniai, iš kurių tik vienas dirba, su dviem išlaikomais vaikais, finansiniai praradimai yra pakankamai dideli.

Mažo darbo užmokesčio spąstai

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Mažo darbo užmokesčio spąstai ES šalyse 2019 m.
Vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų, asmens

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Lietuvoje nedarbo spąstų rodiklis 2019 m. buvo 87,4 proc. ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 0,6 procentinio punkto. Rodiklis rodo, kad darbuotojas, ilgą laiką neturėjęs darbo, pradėjęs dirbti ir dėl to netekęs nedarbo socialinio draudimo išmokos, socialinės pašalpos ir pan., „išsaugojo“ 12,6 proc. bruto darbo užmokesčio. 2019 m. didžiausias nedarbo spąstų rodiklis buvo Belgijoje – 93,1 proc, Liuksemburge – 90,9 proc., Danijoje – 88,9 proc., o mažiausias – Estijoje, Graikijoje ir Slovakijoje (atitinkamai – 32,2; 34,6 ir 46,4 proc.). ES šalių vidurkis siekė 74,1 proc.

Nedarbo spąstai

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Žvelgiant į nedarbo spąstų rodiklio reikšmę Lietuvoje ES šalių kontekste, galima teigti, kad 2019 m. Lietuvoje nedarbo spąstų lygis buvo pakankamai aukštas. Tokią situaciją gali lemti tai, kad, esant didelėms nedarbo išmokoms ir gan ilgam jų mokėjimo terminui, darbuotojai Lietuvoje nėra motyvuoti imtis mažai apmokamo darbo.

Nedarbo spąstai ES šalyse 2019 m.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

Nuotr. iš Unsplash.com

2019 m. didžiausia darbo sąnaudų mokestinė našta fiksuota Belgijoje – 45,4 proc., Vokietijoje – 45,2, Vengrijoje – 44,6 proc. Iš duomenis pateikusių šalių, mažiausiai darbo sąnaudos buvo apmokestintos Kipre – 18,1, Airijoje – 24,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 26,1 proc. Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta per metus sumažėjo 2,4 procentinio punkto ir 2019 m. sudarė 34,8 proc.

Darbo sąnaudų mokestinė našta ES šalyse 2019 m.