Darbo rinka Lietuvoje
(2020 m. leidimas)

Darbo užmokestis, darbo laikas ir darbo sąnaudos

 

Nuotr. iš Pixabay.com

2019 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 296,4 EUR ir, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, palyginti su 2018 m., padidėjo 8,8 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 370 EUR ir buvo 12,3 proc. didesnis, privačiajame – 1 264,5 EUR ir buvo 7,3 proc. didesnis.


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Created with Highcharts 6.1.4EUR632,4632,4651,5651,5671,4671,4693,4693,4721,3721,3750,3750,3800,2800,2854,8854,8946,2946,21 370,01 370,0540,4540,4557,9557,9583,8583,8621,1621,1654,9654,9696,1696,1761,3761,3833,7833,7914,1914,11 264,51 264,5 Šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmisViešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmis201020112012201320142015201620172018201902505007501 0001 2501 500

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis

Created with Highcharts 6.1.4EUR491,0491,0504,9504,9519,4519,4535,5535,5558,8558,8580,0580,0620,9620,9670,0670,0735,1735,1864,4864,4423,8423,8436,5436,5455,4455,4482,7482,7511,0511,0541,0541,0593,3593,3655,5655,5713,1713,1803,8803,8 Šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmisViešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmis201020112012201320142015201620172018201902505007501 000

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5,1 proc. (transporto ir saugojimo veikloje) iki 13,5 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje).


Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.
Palyginti su 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.13,513,513,413,411,411,49,99,99,89,89,09,08,88,88,78,78,48,48,38,38,38,38,08,08,08,07,87,86,76,76,16,15,25,25,15,15,15,1QPOJRKIMEDLCSAGNBFH02,557,51012,515

Pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 822,1 EUR ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 14,2 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 864,4 EUR ir buvo 17,6 proc. didesnis, privačiajame – 803,8 EUR ir buvo 12,7 proc. didesnis.

Realusis darbo užmokestis 2019 m., palyginti su 2018 m., šalies ūkyje padidėjo 11,6 proc.: viešajame sektoriuje – 15 proc., privačiajame – 10,2 proc.


Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje
Palyginti su ankstesniais metais

Created with Highcharts 6.1.4Proc.BrutoNetoRealusis2010201120122013201420152016201720182019-10-5051015

Pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis pagal sektorius
Palyginti su ankstesniais metais

Created with Highcharts 6.1.4Proc. Šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmisViešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmis2010201120122013201420152016201720182019-10-5051015

Pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, patikslinta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.


Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis 1,8 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Daugiau nei pusės (60,2 proc.) šalies ekonominės veiklos rūšių įmonių (vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo; didmeninės ir mažmeninė prekybos; statybos; transporto ir saugojimo ir kt.) darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidurkį.

2019 m. mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,6 karto mažiau nei informacijos ir ryšių veiklos, kurioje darbo užmokestis buvo didžiausias, darbuotojai ir 30,2 proc. mažiau už šalies vidurkį), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (2,2 karto mažiau ir 18,7 proc. mažiau už šalies vidurkį) bei kitos aptarnavimo veiklos (2,2 karto mažiau ir 18,1 proc. mažiau už šalies vidurkį) įmonių darbuotojai.


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4EUREUR1 296,41 296,42 340,32 340,32 317,42 317,41 662,61 662,61 582,31 582,31 580,41 580,41 491,81 491,81 395,71 395,71 318,31 318,31 243,91 243,91 195,61 195,61 195,11 195,11 157,71 157,71 156,81 156,81 122,11 122,11 111,21 111,21 085,31 085,31 062,21 062,21 053,71 053,7905,0905,01 373,31 373,32 628,82 628,82 986,12 986,11 843,91 843,91 617,21 617,21 613,81 613,81 491,71 491,71 767,51 767,51 464,61 464,61 266,71 266,71 260,11 260,11 357,01 357,01 146,31 146,31 221,61 221,61 147,41 147,41 069,31 069,31 143,21 143,21 207,81 207,81 169,61 169,61 041,01 041,01 218,81 218,81 880,31 880,31 961,11 961,11 533,01 533,01 467,61 467,61 549,11 549,11 491,91 491,91 330,61 330,61 123,21 123,21 183,41 183,41 178,71 178,71 060,81 060,81 252,71 252,71 078,01 078,01 064,81 064,81 286,11 286,11 016,61 016,6990,1990,1994,6994,6861,1861,1 Iš visoVyraiMoterys A–SJKMDOBQCEPGFLAHNSRI01002003004005006007008009001 0001 1001 2001 3001 4001 5001 6001 7001 8001 9002 0002 1002 2002 3002 4002 5002 6002 7002 8002 9003 0003 1003 200

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalies ūkyje pagal lytį ir ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.Proc.7,67,68,48,44,04,06,96,98,98,98,28,24,94,97,27,24,84,87,87,810,110,17,07,08,58,57,47,47,47,410,510,512,912,913,513,59,89,86,56,510,210,26,66,611,411,49,29,26,26,28,98,96,66,66,36,37,27,29,09,09,29,210,010,07,87,89,79,74,64,612,312,313,613,613,613,69,89,89,19,1VyraiMoterys A–SABCDEFGHIJKLMNOPQRS01122334455667788991010111112121313141415

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. buvo Sostinės regione – 1 452,6 EUR ir, palyginti su 2018 m., pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,9 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 8,3 proc. ir sudarė 1 178,8 EUR. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2019 m. sudarė 273,8 EUR.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo visose apskrityse – nuo 6,5 proc. Telšių iki 9,6 proc. Kauno.


Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal apskritis 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4EUR1 452,61 452,61 284,71 284,71 225,51 225,51 122,91 122,91 117,21 117,21 079,51 079,51 069,71 069,71 069,41 069,41 057,21 057,21 009,01 009,0911,9911,9815,3815,3781,3781,3722,3722,3719,0719,0697,3697,3691,7691,7691,5691,5684,5684,5656,8656,8BrutoNetoVilniaus apskritisKauno apskritisKlaipėdos apskritisTelšių apskritisPanevėžio apskritisAlytaus apskritisŠiaulių apskritisUtenos apskritisMarijampolės apskritisTauragės apskritis05001 0001 5002 000

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

2019 m., palyginti su 2018 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1,6 proc. Kazlų Rūdos iki 12,8 proc. Alytaus rajono.

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 501,5 EUR, o mažiausias – 922,1 EUR – Kalvarijos savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Kalvarijos savivaldybės sudarė 579,4 EUR.

19 savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 1 000 EUR. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 205, 32 ir 26 EUR.

Tų pačių ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojai skirtingose apskrityse 2019 m. gavo nevienodą darbo užmokestį. Didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Kauno apskrityje (1 305,5 EUR), mažiausiai – Tauragės apskrityje (811,4 EUR). Transporto ir saugojimo veiklos įmonėse didžiausias darbo užmokestis buvo Klaipėdos apskrityje (1 294,3 EUR), mažiausias – Marijampolės apskrityje (814,8 EUR). Statybos įmonių darbuotojai daugiausia uždirbo Vilniaus apskrityje (1 253,6 EUR), mažiausiai – Utenos apskrityje (972,8 EUR). Švietimo veikloje didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (1 311,4 EUR), mažiausias – Utenos apskrityje (1 008,5 EUR).

Didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis tarp apskričių buvo informacijos ir ryšių veikloje (1 655,5 EUR) tarp Vilniaus ir Telšių apskričių.

Didžiausią neto darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) 2019 m. gavo dirbantieji Vilniaus apskrityje informacijos ir ryšių (vidutiniškai – 1 515,5 EUR) bei finansinėje ir draudimo veiklos (1 471,7 EUR) įmonėse. Trečioje vietoje – Kauno apskrities informacijos ir ryšių įmonėse dirbantys specialistai, kurie 2019 m. vidutiniškai „į rankas“ uždirbo 1 257,6 EUR.

Mažiausias neto darbo užmokestis 2019 m. mokėtas Tauragės apskrityje apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojams – vidutiniškai 450,3 EUR.


Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 13,1 proc. ir buvo 53,3 EUR didesnis už šalies vidurkį, bet 1,5 proc. mažesnis už viešojo sektoriaus darbo užmokestį. Biudžetinių įstaigų darbuotojų bruto darbo užmokestis didėjo visose apskrityse, labiausiai – 14,5 proc. – Kauno apskrityje, Vilniaus –13 proc. Apskrityse biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis už apskrities vidurkį buvo didesnis nuo 1,9 proc. (Telšių apskrityje) iki 14,3 proc. (Tauragės apskrityje).


Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal apskritis 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Nuotr. iš Unsplash.com

Darbo statistikos rodikliai taip pat pateikiami pagal šešias įmonių dydžio grupes, į kurias įmonės, įskaitant individualiąsias, sugrupuotos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių. 2019 m., palyginti su 2018 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, skirtingo dydžio įmonėse padidėjo skirtingai: didžiausias augimas buvo įmonėse, turinčiose nuo 500 iki 999 darbuotojų – 11,3 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 10 iki 49 ir, kuriose dirbo 1 tūkst. ir daugiau darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 9,4 ir 9,1 proc. Įmonėse, kuriose dirbo nuo 50 iki 249 ir nuo 250 iki 499 darbuotojų, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 8,6 ir 7,7 proc., o mažiausiai darbo užmokestis kilo mažose įmonėse, kuriose dirbo nuo 1 iki 9 darbuotojų – 6,6 proc.

Įmonių, turinčių nuo 500 iki 999 darbuotojų, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. siekė 1 463,9 EUR ir 37,7 proc. viršijo darbo užmokestį mažose (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonėse. Mažiausių įmonių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 912,1 EUR ir buvo 29,6 proc. mažesnis už šalies vidurkį, antros pagal dydį grupės įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 5,5 proc. Likusių keturių grupių įmonių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo šalies vidurkį.


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal sektorius ir įmonių dydžio grupes 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4EUR1 296,41 296,4912,1912,11 224,91 224,91 343,71 343,71 454,81 454,81 463,91 463,91 445,61 445,61 370,01 370,01 337,11 337,11 101,61 101,61 228,71 228,71 480,81 480,81 606,01 606,01 598,41 598,41 264,51 264,5907,8907,81 252,71 252,71 417,01 417,01 439,81 439,81 408,41 408,41 280,11 280,1 Šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmisViešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmis Iš viso1–9 darbuotojai10–49 darbuotojai50–249 darbuotojai250–499 darbuotojai500–999 darbuotojai1 000 ir daugiau darbuotojų05001 0001 5002 000

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viešajame ir privačiajame sektoriuje 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4EUREUR1 370,01 370,02 503,02 503,01 912,71 912,71 666,11 666,11 608,61 608,61 564,71 564,71 505,11 505,11 505,11 505,11 467,81 467,81 403,41 403,41 390,41 390,41 318,31 318,31 262,01 262,01 203,21 203,21 192,51 192,51 181,11 181,11 153,61 153,61 053,91 053,91 264,51 264,52 309,52 309,52 362,82 362,81 661,71 661,71 503,81 503,81 148,31 148,31 319,61 319,61 317,21 317,21 038,81 038,81 074,21 074,21 417,01 417,01 110,21 110,21 195,11 195,11 068,01 068,01 241,11 241,11 056,71 056,71 157,21 157,21 053,21 053,2905,0905,0Viešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmis A–SKJMDFB–CCHAQEGNPSLRI01002003004005006007008009001 0001 1001 2001 3001 4001 5001 6001 7001 8001 9002 0002 1002 2002 3002 4002 5002 6002 700

____________________
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla viešajame sektoriuje – konfidencialūs duomenys.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio¹ pokytis pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.
Palyginti su ankstesniais metais

Created with Highcharts 6.1.4Proc.13,113,111,511,510,010,09,99,99,19,19,19,19,19,18,48,48,48,48,48,48,28,28,18,18,18,18,08,08,08,07,97,96,76,76,26,25,55,55,25,25,05,0QOJRIKP A–SEMDASB–CCLGNHBF02,557,51012,515

____________________
¹ Be individualiųjų įmonių.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Apmokėtų ir dirbtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4h166,20167,00166,90166,90166,90166,90166,90166,90166,90166,90166,80166,80166,80166,80166,70166,70166,70166,70166,60166,30161,50152,20155,20153,80152,70153,40152,70156,20154,60156,30149,60152,10156,50151,60155,90155,90153,50146,80152,80152,80157,60141,80Apmokėtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojuiDirbtų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui A–SNAB–CBCFJLQEIKMGHORDSP0102030405060708090100110120130140150160170180

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Visą darbo laiką dirbę bei minimaliąją mė­ne­sinę algą (MMA) 2019 m. spalio mėn. gavę darbuotojai šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2,6 proc. (26,6 tūkst.) visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 2 proc. (6,2 tūkst.), privačiajame – 2,8 proc. (20,4 tūkst.). Palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis beveik nepasikeitė: šalies ūkyje padidėjo 0,1 procentiniu punktu, viešajame sektoriuje sumažėjo – 0,2, privačiajame padidėjo – 0,1 procentinio punkto. Pokyčiams įtakos turėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai (pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto ir kt.), patikslinta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo nekilnojamo turto operacijų įmonėse, jų skaičius 2019 m. spalio mėn. sudarė 9,6 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 0,7 procentinio punkto daugiau nei pernai.

2019 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 755 EUR, antras ketvirtadalis – nuo 755 iki 1 092 EUR, trečias – nuo 1 092 iki 1 581,5 EUR, paskutinis ketvirtadalis – 1 581,5 EUR ir daugiau.


Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius¹ šalies ūkyje pagal sektorius ir bruto darbo užmokesčio dydį 2019 m. spalio mėn.
Visą darbo laiką dirbę darbuotojai – 100 proc.

Created with Highcharts 6.1.426 61626 616275 002275 002151 659151 659182 087182 087137 397137 397110 815110 81593 74393 74343 61443 6146 1756 17549 34149 34139 55039 55064 84364 84359 13659 13642 64742 64729 77829 77810 25610 25620 44120 441225 661225 661112 109112 109117 244117 24478 26178 26168 16868 16863 96563 96533 35833 358 Šalies ūkis su individualiosiomis įmonėmisViešasis sektoriusPrivatusis sektorius su individualiosiomis įmonėmisMMA ir mažiauDaugiau nei MMA, bet ne daugiaunei 800 EUR801–1 000 EUR1 001–1 300 EUR1301–1 600 EUR1 601–2 000 EUR2 001–3 000 EUR3 001 EUR ir daugiau0100 000200 000300 000

____________________
¹ Palyginti su visų atitinkamo sektoriaus darbuotojų skaičiumi.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Didžiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis 2019 m. spalio mėn. buvo mažose (1–9 darbuotojai) įmonėse ir sudarė 11 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,6 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.


Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

Created with Highcharts 6.1.4EUR231,7231,7231,7231,7237,7237,7289,6289,6292,2292,2312,5312,5365,0365,0380,0380,0400,0400,0555,0555,0575,8575,8592,5592,5615,1615,1646,3646,3677,4677,4714,1714,1774,0774,0840,4840,4924,1924,11 296,41 296,4Minimalioji mėnesinė algaVidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis201020112012201320142015201620172018201902505007501 0001 2501 500

Minimalioji mėnesinė alga nuo 2019 m. sausio 1 d., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidinta 30 EUR.

Minimalioji mėnesinė alga ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pakeistų darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų indeksuoti 1,289 karto.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga 2020 m. sausio 1 d. sudarė 607 EUR (2019 m. sausio 1 d. – 555 EUR), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ji padidinta 52 EUR. Latvijoje minimalioji mėnesinė alga nepakito ir 2020 m. sausio 1 d. buvo 430 EUR, Estijoje – pakilo 44 EUR ir sudarė 584 EUR.

Liuksemburge ir Airijoje bei Nyderlanduose minimalioji mėnesinė alga 2020 m. sausio 1 d. atitinkamai 3,5 karto ir 2,7 karto viršijo minimaliąją mėnesinę algą Lietuvoje. Didžiausia minimalioji mėnesinė alga buvo Liuksemburge (2 142 EUR), Airijoje (1 656 EUR), Nyderlanduose (1 654 EUR), Belgijoje (1 594 EUR), Vokietijoje (1 584 EUR), Prancūzijoje (1 539 EUR), o mažiausia – Bulgarijoje (312 EUR).

 

Nuotr. iš Pixabay.com

2019 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje¹, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, sudarė 12,4 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,6 procentinio punkto.
____________________
¹ Įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –10,7 ir –2,9 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.


Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.12,412,413,313,336,336,330,230,226,826,824,624,623,023,017,217,214,814,814,714,714,314,313,913,912,112,111,611,69,19,14,24,23,43,42,62,6-2,9-2,9-10,7-10,7 B–S B–S(–O)KJQCGMSNLIREDOBPFH-20-1001020304050

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

2019 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socia­linio draudi­mo įmonių ir įstaigų, mažėjo visose amžiaus grupėse, nuo 0,8 (25–34 metų amžiaus darbuotojų grupėje) iki 3,3 procentinio punkto (vyresnių nei 65 metų amžiaus darbuotojų grupėje).

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (16,9 proc.) grupėje, o mažiausias – 55–64 metų amžiaus darbuotojų (9,5 proc.) grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2019 m. sudarė 13,3 proc.: viešajame sektoriuje – 14 proc., privačiajame – 14,4 proc., ir, palyginti su 2018 m., šalies ūkyje sumažėjo 0,7 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,1, privačiajame padidėjo – 0,2 procentinio punkto.


Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal darbuotojų amžių 2018–2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.14,014,012,312,313,713,719,119,111,411,410,810,813,113,113,313,311,311,312,912,916,916,99,89,89,59,59,89,820182019 Iš visoIki 25 metų25–34 metų35–44 metų45–54 metų55–64 metų65 metų ir vyresni0510152025

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis² Europos Sąjungoje (ES) 2018 m. sudarė 14,8* proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,1 procentinio punkto.

Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2018 m. buvo Rumunijoje (3ᵉ proc.), Liuksemburge (4,6* proc.) bei Italijoje (5* proc.), o didžiausias – Estijoje (22,7* proc.) ir Vokietijoje (20,9* proc.).


Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ES šalyse2 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.3,03,04,64,65,05,06,06,08,78,78,88,810,510,511,211,211,711,712,212,212,512,513,513,513,713,714,014,014,014,014,114,114,414,414,514,514,814,815,515,516,216,216,316,319,419,419,619,619,919,920,120,120,920,922,722,7RumunijaᵉLiuksemburgas*Italija²Belgija*SlovėnijaLenkijaKroatijaVengrijaMaltaŠvedijaGraikija²BulgarijaKiprasIspanija* LietuvaLatvija*Airija²DanijaNyderlandaiPrancūzija*PortugalijaSuomija*SlovakijaAustrija*Jungtinė Karalystė*ČekijaVokietija*Estija*0102030

____________________
2 Graikija – 2014 m., Airija ir Italija – 2017 m. duomenys.
* Išankstiniai duomenys.

e Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) įvertis.

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Minimalioji mėnesinė alga ES šalyse 2020 m. sausio 1 d.

Created with Highcharts 6.1.4EUR2 1422 1421 6561 6561 6541 6541 5991 5991 5941 5941 5841 5841 5391 5391 1081 108941941777777758758741741611611607607584584580580575575546546487487466466430430312312LiuksemburgasAirijaNyderlandaiJungtinė KaralystėBelgijaVokietijaPrancūzijaIspanijaSlovėnijaMaltaGreecePortugalijaLenkija LietuvaEstijaSlovakijaČekijaKroatijaVengrijaRumunijaLatvijaBulgarija05001 0001 5002 0002 500

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Bruto darbo apmokėjimo lėšų sudėtis pagal sektorius 2019 m.
Tūkst. EUR

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Nuotr. iš Pixabay.com

 

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

2019 m. vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, palyginti su 2018 m., padidėjo 5,1 proc. ir sudarė 9,12 EUR. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo visose įmonėse, išskyrus statybos, transporto ir saugojimo bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse. Labiausiai augo – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (12,7 proc.) bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomo socialinio draudimo veiklos įmonėse (10,2 proc.). 

Mažiausias augimas buvo stebimas kasybos ir karjerų eksploatavimo (4,8 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonėse (5,9 proc.).

Lietuvoje vienos dirbtos valandos bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų, buvo mažesnis nei kitose ES valstybėse narėse (išskyrus Lenkiją, Vengriją, Latviją ir Bulgariją) ir 2019 m. sudarė 8,8 EUR. Danijoje ir Liuksemburge darbo užmokestis buvo apie 4 kartus, Belgijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Austrijoje, Švedijoje, Prancūzijoje apytiksliai 3 kartus didesnis nei Lietuvoje.


Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos bei jų struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis šalies ūkyje 2018–2019 m.

EVRK 2 red.

Ekonominės veiklos rūšis

 

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos, EUR

Darbo sąnaudų struktūra, proc.

Bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra

Kitos darbo sąnaudos

Iš viso

10 ir daugiau darbuotojų

Iš viso

10 ir daugiau darbuotojų

Iš viso

10 ir daugiau darbuotojų

B–S

Pramonė, statyba ir paslaugos

2019

9,12

9,50

94,8

94,8

5,2

5,2

2018

8,68

9,04

71,0

71,2

29,0

28,8

B

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2019

10,31

10,60

95,6

95,6

4,4

4,4

2018

9,84

10,12

73,2

73,1

26,8

26,9

C

Apdirbamoji gamyba

2019

9,40

9,29

96,6

96,6

3,4

3,4

2018

8,53

8,77

72,8

72,7

27,2

27,3

D

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

2019

10,87

11,19

95,2

95,2

4,8

4,8

2018

10,09

10,39

72,1

72,1

27,9

27,9

E

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

2019

8,48

8,57

96,2

96,3

3,8

3,7

2018

7,79

7,88

74,0

74,0

26,0

26,0

F

Statyba

2019

7,91

8,42

95,2

95,3

4,8

4,7

2018

8,23

8,76

67,6

68,3

32,4

31,7

G

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

2019

8,31

8,81

96,1

96,1

3,9

3,9

2018

7,85

8,32

73,2

73,3

26,8

26,7

H

Transportas ir saugojimas

2019

9,06

9,47

82,4

82,3

17,6

17,7

2018

9,77

10,21

56,5

56,2

43,5

43,8

I

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

2019

6,00

6,29

95,8

95,8

4,2

4,2

2018

5,49

5,76

73,6

73,5

26,4

26,5

J

Informacija ir ryšiai

2019

15,97

17,65

95,8

95,7

4,2

4,3

2018

14,68

16,23

72,5

72,3

27,5

27,7

K

Finansinė ir draudimo veikla

2019

16,63

17,23

93,9

93,9

6,1

6,1

2018

15,52

16,08

71,4

71,3

28,6

28,7

L

Nekilnojamojo turto operacijos

2019

7,70

9,01

95,9

95,9

4,1

4,1

2018

7,24

8,47

73,7

73,8

26,3

26,2

M

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

2019

11,13

13,31

96,1

96,1

3,9

3,9

2018

10,30

12,32

73,0

72,9

27,0

27,1

N

Administracinė ir aptarnavimo veikla

2019

7,60

7,70

97,6

97,5

2,4

2,5

2018

7,70

7,81

69,7

69,4

30,3

30,6

O

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

2019

11,14

11,13

95,4

95,3

4,6

4,7

2018

10,11

10,10

72,9

72,9

27,1

27,1

P

Švietimas

2019

8,65

8,72

96,4

96,4

3,6

3,6

2018

7,94

8,00

74,4

74,4

25,6

25,6

Q

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

2019

9,77

9,83

96,9

96,9

3,1

3,1

2018

8,67

8,72

74,6

74,6

25,4

25,4

R

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

2019

7,12

7,31

96,7

96,7

3,3

3,3

2018

6,52

6,70

74,3

74,3

25,7

25,7

S

Kita aptarnavimo veikla

2019

6,76

7,92

97,0

96,9

3,0

3,1

2018

6,19

7,25

74,8

74,1

25,2

25,9

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Nuotr. iš Pixabay.com

Mažo darbo užmokesčio spąstai parodo finansinius praradimus dėl mokesčių ir išmokų, pajamoms išaugus nuo 33 proc. (nuo vidutinio bruto darbo užmokesčio konkrečiai namų ūkio kategorijai) iki 67 proc. Mažo darbo užmokesčio spąstai apibūdina tokią padėtį, kai dirbantieji nesiima dirbti daugiau darbo valandų arba geriau apmokamo darbo, nes papildomai gaunamos pajamos būtų pernelyg mažos. Šis rodiklis parodo procentinę bruto pajamų dalį, kurios dirbantysis netenka sumokėjęs pajamų mokestį, socialines įmokas ir netekdamas lengvatų, kai jo darbo užmokestis padidėja nuo 33 iki 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Esant dideliam mažo darbo užmokesčio spąstų rodikliui, dirbantieji netenka gan didelės uždirbtų pajamų dalies, atskaičius mokesčius ir socialines įmokas. Dėl to galimai mažėja motyvacija dirbti daugiau darbo valandų arba ieškoti geriau apmokamo darbo. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, vienišų asmenų finansiniai praradimai nėra labai dideli, o namų ūkių, kuriuos sudaro sutuoktiniai, iš kurių tik vienas dirba, su dviem išlaikomais vaikais, finansiniai praradimai yra pakankamai dideli.


Mažo darbo užmokesčio spąstai

Created with Highcharts 6.1.4Proc.26,426,426,326,326,426,426,526,526,726,726,826,827,127,127,327,327,427,425,825,892,492,492,392,392,492,485,085,085,285,282,982,977,077,060,260,242,742,772,572,5Vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų, asmensSutuoktinių, auginančių 2 vaikus, kurių tik vienas dirba20092010201120122013201420152016201720180255075100

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Mažo darbo užmokesčio spąstai ES šalyse 2019 m.
Vienišo, dirbančio ir neturinčio vaikų, asmens

Created with Highcharts 6.1.4Proc.8,38,321,021,022,422,426,326,327,027,027,227,228,528,529,929,930,330,331,131,131,331,332,032,032,132,133,033,033,533,534,234,234,634,638,238,238,338,339,139,141,641,641,841,843,843,845,145,146,546,549,049,050,250,250,650,660,460,4KiprasEstijaBulgarijaGraikijaIspanijaKroatijaŠvedijaMaltaLenkijaČekijaAirijaJungtinė KaralystėPortugalijaSlovakijaVengrijaLatvijaSuomija ES 28ItalijaSlovėnija LietuvaAustrijaRumunijaVokietijaPrancūzijaNyderlandaiDanijaLiuksemburgasBelgija020406080

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Lietuvoje nedarbo spąstų rodiklis 2019 m. buvo 87,4 proc. ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 0,6 procentinio punkto. Rodiklis rodo, kad darbuotojas, ilgą laiką neturėjęs darbo, pradėjęs dirbti ir dėl to netekęs nedarbo socialinio draudimo išmokos, socialinės pašalpos ir pan., „išsaugojo“ 12,6 proc. bruto darbo užmokesčio. 2019 m. didžiausias nedarbo spąstų rodiklis buvo Belgijoje – 93,1 proc, Liuksemburge – 90,9 proc., Danijoje – 88,9 proc., o mažiausias – Estijoje, Graikijoje ir Slovakijoje (atitinkamai – 32,2; 34,6 ir 46,4 proc.). ES šalių vidurkis siekė 74,1 proc.


Nedarbo spąstai

Created with Highcharts 6.1.4Proc.86,286,269,869,868,568,566,666,664,464,461,561,581,681,679,579,588,388,386,886,82009201020112012201320142015201620172018020406080100

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Žvelgiant į nedarbo spąstų rodiklio reikšmę Lietuvoje ES šalių kontekste, galima teigti, kad 2019 m. Lietuvoje nedarbo spąstų lygis buvo pakankamai aukštas. Tokią situaciją gali lemti tai, kad, esant didelėms nedarbo išmokoms ir gan ilgam jų mokėjimo terminui, darbuotojai Lietuvoje nėra motyvuoti imtis mažai apmokamo darbo.


Nedarbo spąstai ES šalyse 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.32,232,234,634,646,446,451,251,254,954,955,355,363,963,970,770,771,271,271,971,973,273,273,573,573,773,774,174,176,576,577,077,078,578,579,979,980,480,480,580,580,980,982,182,182,482,483,683,685,285,287,487,488,988,990,990,993,193,1EstijaGraikijaSlovakijaMaltaAirijaRumunijaKiprasPrancūzijaAustrijaJungtinė KaralystėLenkijaVokietijaSuomija ES 28ŠvedijaNyderlandaiVengrijaItalijaPortugalijaSlovėnijaČekijaIspanijaBulgarijaKroatijaLatvija LietuvaDanijaLiuksemburgasBelgija0255075100

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Nuotr. iš Unsplash.com

2019 m. didžiausia darbo sąnaudų mokestinė našta fiksuota Belgijoje – 45,4 proc., Vokietijoje – 45,2, Vengrijoje – 44,6 proc. Iš duomenis pateikusių šalių, mažiausiai darbo sąnaudos buvo apmokestintos Kipre – 18,1, Airijoje – 24,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 26,1 proc. Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta per metus sumažėjo 2,4 procentinio punkto ir 2019 m. sudarė 34,8 proc.


Darbo sąnaudų mokestinė našta ES šalyse 2019 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.45,445,445,245,244,644,643,643,641,741,741,141,140,540,540,340,339,839,839,739,738,938,937,937,937,637,636,936,936,736,736,036,035,635,635,035,034,934,934,834,834,534,533,433,432,732,730,730,730,030,027,427,426,126,124,624,618,118,1BelgijaVokietijaVengrijaAustrijaČekijaItalijaŠvedijaSlovėnijaLatvijaSlovakijaPrancūzijaRumunija ES 28GraikijaPortugalijaIspanijaSuomijaLenkijaBulgarija LietuvaKroatijaEstijaDanijaLiuksemburgasNyderlandaiMaltaJungtinė KaralystėAirijaKipras01020304050

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė

 

Nuotr. iš Pixabay.com

2018 m. vadovai per mėnesį uždirbo 1 585,6 EUR, specialistai – 1 187,4 EUR, technikai ir jaunesnieji specialistai – 898,1 EUR. Vadovai ir specialistai viršijo šalies ūkio (neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos įmonių) bruto darbo užmokesčio vidurkį (949,8 EUR) atitinkamai 66,9 ir 25 proc. 2018 m. mažiausiai uždirbo nekvalifikuoti darbininkai – 548,1 EUR, bei paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai – 634,9 EUR. Jų bruto darbo užmokestis buvo atitinkamai 42,3 ir 33,2 proc. mažesnis nei vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje.

2018 m. moterų bruto darbo užmokestis buvo mažesnis nei vyrų visose pagrindinėse profesijų grupėse. Vadovės moterys uždirbo 8,1 proc. mažiau nei vadovai vyrai, o specialistės – 22,7 proc. mažiau nei tos pačios profesijų grupės vyrai. Nekvalifikuotų darbininkių darbo užmokestis buvo 13,2 proc. mažesnis nei šios profesijos vyrų.

Didžiausią darbo užmokestį 2018 m. gavo darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2018 m. per mėnesį uždirbo: 1 229,3 EUR, arba 29,4 proc. daugiau už vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, 1,9 karto daugiau už pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčius darbuotojus (643,9 EUR), 1,8 karto daugiau už vidurinį išsilavinimą turinčius darbuotojus (696,5 EUR). Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, bruto darbo užmokestis buvo 21,8 proc. mažesnis nei tokį patį išsilavinimą turinčių vyrų.

2018 m. 30–39 metų amžiaus darbuotojai uždirbo daugiausia: jų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 084,1 EUR) buvo 14,1 proc. didesnis nei vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje. 2018 m. 30–39 metų amžiaus vyrai uždirbo 1 166,6 EUR (14,8 proc. daugiau nei vidutiniškai visi vyrai), moterys – 987,1 EUR (11,5 proc. daugiau nei vidutiniškai visos moterys). 30–39 metų amžiaus darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu uždirbo 20,6 proc. daugiau nei vidutiniškai visi darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu toje amžiaus grupėje.

2018 m. bruto darbo užmokesčio mediana sudarė 794,3 EUR, arba 16,4 proc. mažiau nei vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (949,8 EUR). Pagal pagrindines profesijų grupes, didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis pastebimas vadovų grupėje: trečiojo ir pirmojo kvartilio reikšmės skyrėsi 2,4 karto. Kur kas mažiau skyrėsi nekvalifikuotų darbininkų darbo užmokestis: trečiojo kvartilio reikšmė buvo tik 1,5 karto didesnė nei pirmojo kvartilio.


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pagal pagrindines profesijų grupes 2018 m.

Created with Highcharts 6.1.4EUREUR949,8949,81 585,61 585,61 187,41 187,4898,1898,1788,2788,2634,9634,9776,4776,4783,2783,2548,1548,11 016,41 016,41 637,01 637,01 405,71 405,71 033,11 033,1883,1883,1710,4710,4809,8809,8793,6793,6593,8593,8885,0885,01 504,61 504,61 086,81 086,8