Nuotr. iš Pixabay.com

2019 m. į Lietuvą 40,1 tūkst. žmonių. Palyginti su 2018 m., imigrantų skaičius padidėjo 1,4 karto (11,2 tūkst.).

2019 m. iš Lietuvos 29,3 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 9,1 proc. (2,9 tūkst.) mažiau negu 2018 m.

Nuo 1990 m. pernai pirmą kartą imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo. 2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo neigiama (4,1 tūkst. daugiau emigravo negu imigravo, o užsieniečių – teigiama (14,9 tūkst. daugiau imigravo negu emigravo).

Per pastaruosius vienuolika metų (2009–2019 m.) į Lietuvą imigravo 225,2 tūkst. žmonių, iš jų 158,6 tūkst. (70,4 proc.) buvo grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 66,6 tūkst. (29,6 proc.) užsieniečiai. Šiuo laikotarpiu iš Lietuvos emigravo 496,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, iš jų 453,3 tūkst. (91,3 proc.) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai ir 43 tūkst. (8,7 proc.) užsieniečiai. 2009–2019 m. emigravo 271,1 tūkst. daugiau žmonių negu imigravo. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo neigiama (emigravo 294,6 tūkst. daugiau negu imigravo), o užsieniečių – teigiama (imigravo 23,5 tūkst. daugiau negu emigravo).

Neto tarptautinė migracija 2009–2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Bendrasis imigracijos rodiklis 2019 m. sudarė 14,3 imigranto (2018 m. – 10,3). Pernai 1 tūkst. gyventojų teko 7,3 grįžusio Lietuvos Respublikos piliečio ir 7 užsieniečiai (2018 m. – atitinkamai 5,9 ir 4,4).

2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. (50,9 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių – tai 3,8 tūkst. (23 proc.) daugiau negu 2018 m. Daugiau negu pusė 11,7 tūkst. (57,3 proc.) 2019 m. jų buvo vyrai.

Daugiausia 2019 m. Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės (9,6 tūkst., arba 47 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių), Norvegijos (2 tūkst., arba 10 proc.), Vokietijos (1,5 tūkst., arba 7,6 proc.), Airijos (1,5 tūkst., arba 7,5 proc.). Grįžusių iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Airijos Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo ketvirtadaliu (atitinkamai – 27,8, 26,2 ir 24,4 proc.), iš Norvegijos – 9,2 proc.

2019 m. grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių vyrų ir moterų medianinis amžius – 29 metai (2018 m. – atitinkamai vyrų – 29 metai, moterų – 28 metai).

Daugiau negu pusė 2019 m. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių vyrų (56,8 proc.) ir beveik pusė moterų (48,3 proc.) niekada negyveno santuokoje, trečdalis (31,6 proc. vyrų ir 35,7 proc. moterų) – vedę ar ištekėjusios.

2019 m. į šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių (49,1 proc. visų imigrantų), tai 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau nei 2018 m. Dauguma (17,6 tūkst., arba 89,7 proc.) 2019 m. imigravusių užsieniečių buvo vyrai.

Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (5,3 proc.) – Rusijos piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 1,5 karto, Baltarusijos – du kartus, Rusijos piliečių – 1,3 karto.

2019 m. imigravusių užsieniečių vyrų medianinis amžius – 37 metai, o moterų – 28 metai (2018 m. – atitinkamai vyrų – 37 metai, moterų – 27 metai).

Dauguma 2019 m. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus imigravusių užsieniečių vyrų (91 proc.) ir daugiau negu pusė moterų (60,9 proc.) niekada negyveno santuokoje, 7,9 proc. vyrų buvo vedę ir 37,5 proc. moterų – ištekėjusios.

Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai 2009–2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Bendrasis emigracijos rodiklis sumažėjo nuo 11,5 ‰ (2018 m.) iki 10,5 ‰ (2019 m.). Pernai emigravo 16,2  tūkst. vyrų ir 13,1 tūkst. moterų, t. y. vyrų emigravo 3,1 tūkst. daugiau negu moterų. Emigravusių vyrų skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 861 (5,1 proc.), moterų – 2,1 tūkst. (13,6 proc.).

Emigrantai 2009–2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2019 m. dauguma (67,4 proc.) emigrantų deklaravo savo išvykimą į Europos Sąjungos valstybes nares (2018 m. – 72,9 proc.). Daugiausia 2019 m. gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (10,1 tūkst., arba 34,6 proc. visų emigrantų), Vokietiją (2,6 tūkst., arba 8,8 proc.), Norvegiją (2,4 tūkst., arba 8,1 proc.), Ukrainą (2,2 tūkst., arba 7,5 proc.), Airiją (1,6 tūkst., arba 5,5 proc.). Emigrantų skaičius, palyginti su 2018 m., į Jungtinę Karalystę sumažėjo 2 tūkst. (16,7 proc.), į Vokietiją – 590 (18,6 proc.), Norvegiją – 629 (21 proc.), Airiją – 401 (19,9 proc.), o į Ukrainą padidėjo 1,1 tūkst. (2 kartus).

Emigrantai pagal būsimą gyenamąją vietą (valstybę)  2018–2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2019 m. vyrų emigrantų medianinis amžius buvo 29 metai, o moterų – 26 metai, t. y. moterų – išliko toks pat, o vyrų 2 metais pailgėjo, palyginti su 2018 m.

2019 m. dauguma – 76,9 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 7,1 proc. – Ukrainoje, 3,6 proc. – Baltarusijoje, 3 proc. – Rusijoje, 2,6 proc. – Jungtinėje Karalystėje.

2019 m. iš Lietuvos emigravo 24,5 tūkst. (83,7 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių (2018 m. – atitinkamai 29 tūkst. ir 90 proc.) ir 4,8 tūkst. (16,3 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų, iš jų dauguma buvo Ukrainos (2,1 tūkst.), Baltarusijos (999), Rusijos (433), Indijos (245), Kinijos (89) piliečiai.

Daugiau negu pusė 2019 m. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (69,7 proc.) ir moterų (56,3 proc.) niekada negyveno santuokoje, penktadalis (21,9 proc.) vyrų ir trečdalis (28,7 proc.) moterų buvo vedę / ištekėjusios.

Tarptautinė migracija 2009–2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) 2019 m.

Emigrantai pagal amžiaus grupes 2009–2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Emigrantai pagal būsimą gyvenamąją vietą (valstybę) ir lytį 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Imigrantai ir emigrantai pagal savivaldybes 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Imigrantai ir emigrantai pagal kaimo gyvenamąsias vietoves apskrityse 2019 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiau:

Imigrantai pagal lytį ir amžiaus grupes 2009–2019 m.

Imigrantai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) 2009–2019 m.

Imigrantai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) ir lytį 2019 m.

Imigrantai pagal lytį ir santuokinę padėtį 2018, 2019 m.

Emigrantai pagal pilietybę ir lytį 2019 m.

Emigrantai pagal lytį ir santuokinę padėtį 2018–2019 m.

Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne