Lietuvos gyventojai (2023 m. leidimas)

Tarptautinė migracija

2022 m. į Lietuvą imigravo 87,4 tūkst. žmonių. Imigrantų skaičius, palyginti su 2021 m., padidėjo beveik 2 kartus (42,5 tūkst.).

2022 m. iš Lietuvos emigravo 15,3 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 39,4 proc. (9,9 tūkst.) mažiau negu 2021 m.

Pernai neto tarptautinė migracija sudarė 72,1 tūkst. gyventojų, iš jų Lietuvos Respublikos piliečių – 7,6 tūkst. ir užsieniečių – 64,5 tūkst. Pastaruosius ketverius metus Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija išlieka teigiama (daugiau gyventojų imigravo negu emigravo).

Per pastaruosius dešimt metų (2013–2022 m.) į Lietuvą imigravo 353,3 tūkst. žmonių, iš jų 183,5 tūkst. (51,9 proc.) buvo grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 169,8 tūkst. (48,1 proc.) užsieniečiai. Šiuo laikotarpiu iš Lietuvos emigravo 343,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, iš jų 297,7 tūkst. (86,7 proc.) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai ir 45,6 tūkst. (13,3 proc.) užsieniečiai. 2013–2022 m. imigravo 10 tūkst. daugiau žmonių negu emigravo. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo neigiama (emigravo 114,2 tūkst. daugiau negu imigravo), o užsieniečių – teigiama (imigravo 124,2 tūkst. daugiau negu emigravo).

2022 m. bendrasis neto tarptautinės migracijos rodiklis (per metus imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumo ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, skaičiuojamas 1 tūkst. gyventojų.) sudarė 25,5.

Neto tarptautinė migracija 2013–2022 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Bendrasis imigracijos rodiklis 2022 m. sudarė 30,9 imigrantų (2021 m. – 16). Pernai 1 tūkst. gyventojų teko 7,3 grįžusio Lietuvos Respublikos piliečio ir 23,6 užsieniečio (2021 m. – atitinkamai 8,5 ir 7,5).

2022 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,7 tūkst. (23,7 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių – tai 3 tūkst. (12,7 proc.) mažiau negu 2021 m.

2022 m. į šalį imigravo 66,7 tūkst. užsieniečių (76,3 proc. visų imigrantų) – tai 45,5 tūkst. arba 3 kartais daugiau nei 2021 m.

Didžioji dalis (43,9 tūkst., arba 65,8 proc.) 2022 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 14,9 tūkst. (22,3 proc.) – Baltarusijos, 2,2 tūkst. (3,3 proc.) – Rusijos piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 7 kartus, o Baltarusijos ir Rusijos piliečių padidėjo atitinkamai 1,8 ir 1,2 karto.

Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai 2013–2022 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Bendrasis emigracijos rodiklis (per metus emigravusių asmenų ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, skaičiuojamas 1 tūkst. gyventojų) sumažėjo nuo 9 (2021 m.) iki 5,4 (2022 m.).

Pernai emigravo 9 tūkst. vyrų ir 6,3 tūkst. moterų, t. y. vyrų emigravo 2,7 tūkst. daugiau negu moterų. Emigravusių vyrų skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 8,8 tūkst. (49,4 proc.), moterų – 1,2 tūkst. (15,6 proc.).

Emigrantai 2013–2022 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Daugiausia 2022 m. gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (2,6 tūkst., arba 17,3 proc. visų emigrantų), Norvegiją (2 tūkst., arba 12,9 proc.), Vokietiją (1,6 tūkst., arba 10,7 proc.), Airiją (0,8 tūkst., arba 5 proc.), Ukrainą (0,6 tūkst., arba 4,1 proc.).

Emigrantai pagal būsimą gyenamąją vietą (valstybę) 2021 ir 2022 m.

2021 m.	2022 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2022 m. dauguma – 79,7 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 4,7 proc. – Baltarusijoje, 4,2 proc. – Ukrainoje, 3,1 proc. – Rusijoje.

2022 m. iš Lietuvos emigravo 13,1 tūkst. (85,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių (2021 m. – atitinkamai 18,8 tūkst. ir 74,7 proc.) ir 2,2 tūkst. (14,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų, iš jų 1,6 tūkst. arba 70,6 proc. asmenų buvo Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos pilečiai.

Tarptautinė migracija 2013–2022 m.

	Imigrantai	Emigrantai	Neto tarptautinė migracija	Bendrasis imigracijos rodiklis (1 tūkst. gyventojų)	Bendrasis emigracijos rodiklis (1 tūkst. gyventojų)	Bendrasis neto tarptautinės migracijos rodiklis (1 tūkst. gyventojų)
2022	87 367	15 270	72 097	30,9	5,4	25,5
2021	44 858	25 205	19 653	16,0	9,0	7,0
2020	43 096	23 103	19 993	15,4	8,3	7,1
2019	40 067	29 273	10 794	14,3	10,5	3,8
2018	28 914	32 206	–3 292	10,3	11,5	–1,2
2017	20 368	47 925	–27 557	7,2	16,9	–9,7
2016	20 162	50 333	–30 171	7,0	17,5	–10,5
2015	22 130	44 533	–22 403	7,6	15,3	–7,7
2014	24 294	36 621	–12 327	8,3	12,5	–4,2
2013	22 011	38 818	–16 807	7,4	13,1	–5,7

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Imigrantai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) 2021 ir 2022 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Emigrantai pagal amžiaus grupes 2013–2022 m.

Amžiaus grupės	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	2021	2022
Iš viso	38 818	36 621	44 533	50 333	47 925	32 206	29 273	23 103	25 205	15 270
0–4	1 912	1 825	1 935	2 753	1 916	1 411	1 192	840	218	540
5–9	1 749	1 808	1 964	2 269	1 947	1 533	1 386	942	279	467
10–14	1 399	1 326	1 640	1 736	1 452	1 088	978	623	259	495
15–19	2 502	2 351	2 726	3 011	3 637	2 781	2 127	1 511	1 334	1 015
20–24	7 684	6 742	8 595	8 320	10 957	6 500	5 386	3 298	3 890	2 725
25–29	7 145	6 562	7 634	9 312	9 627	5 960	5 171	3 600	3 660	2 445
30–34	5 136	4 874	5 747	7 160	5 822	3 833	3 715	3 236	3 284	1 871
35–39	3 421	3 497	4 478	4 985	3 713	2 556	2 798	2 699	3 101	1 540
40–44	2 608	2 479	3 244	3 537	2 898	2 067	2 049	2 088	2 797	1 207
45–49	1 988	1 959	2 576	2 748	2 491	1 777	1 796	1 762	2 401	1 088
50–54	1 506	1 432	1 807	2 200	1 709	1 252	1 210	1 209	1 790	780
55–59	805	969	1 165	1 322	1 057	780	792	702	1 182	552
60–64	289	307	405	467	310	283	289	277	586	225
65–69	204	156	232	203	158	125	133	138	197	100
70–74	145	83	101	91	70	80	73	54	109	75
75–79	111	91	123	91	75	66	72	32	41	62
≥ 80	214	160	161	128	86	114	106	92	77	83