Lietuvos gyventojai (2023 m. leidimas)
Vidaus migracija
Nuotr. iš Pixabay.com
Per pastaruosius dešimt metų (2013–2022 m.) nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeitė 694,7 tūkst. nuolatinių gyventojų.
Pernai nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeitė 91,9 tūkst., arba 3,2 proc., šalies nuolatinių gyventojų. Vidaus migrantų skaičius, palyginti su 2021 m., padidėjo 27,2 tūkst. (42 proc.).
Bendrieji atvykimo / išvykimo rodikliai (atvykusių / išvykusių asmenų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) padidėjo nuo 23,1 2021 m. iki 32,5 2022 m.
Nuolatinių gyventojų vidaus migracija 2013–2022 m.
Tūkst.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Per pastaruosius dešimt metų (2013–2022 m.) 401,8 tūkst. nuolatinių gyventojų pakeitė savo nuolatinę gyvenamąją vietą į miestą ir 292,8 tūkst. – į kaimą.
Pernai pakeitusių nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje į miestą buvo daugiau negu pusė (50,4 tūkst., arba 54,9 proc.), į kaimą – 41,5 tūkst., arba 45,1 proc. (2021 m. – atitinkamai 36,1 tūkst., arba 55,8 proc. ir 28,6 tūkst., arba 44,2 proc.).
2022 m. 43,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus šalyje migravusių vyrų niekada negyvenę santuokoje, 41 proc. buvo vedę, 15,2 proc. – išsituokę ir našliai (2021 m. – atitinkamai 35,4, 47 ir 17,6 proc.). Pernai 33 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus šalyje migravusių moterų niekada negyvenusios santuokoje, 44,8 proc. – ištekėjusios, 22,2 proc. – išsituokusios ir našlės (2021 m. – atitinkamai 31,3, 45,2 ir 23,5 proc.).
Vidaus migracija apskrityse 2022 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Daugiau:
Vidaus migrantai pagal lytį ir santuokinę padėtį 2022 m.
Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne