2020–2021 m. aukštojo mokslo siekė  33,8 proc. 20–24 metų amžiaus jaunuolių (2019 m. – 38 proc.).

2020–2021 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 41 aukštoji mokykla – 19 universitetų ir 22 kolegijos, jose studijavo 104 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 71,9 tūkst. (2019–2020 m. – 73 tūkst.), kolegijose – 32,5 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2019–2020 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 1,1 tūkst. (1,5 proc.), kolegijose – 0,5 tūkst. (1,5 proc.).

Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (7 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 12 tūkst., arba beveik 11,6 proc., visų studentų (2019–2020 m. – 11,2 tūkst., arba 10,6 proc.).

2020 m. aukštosios mokyklos parengė 24,8 tūkst. aukštojo mokslo specialistų. Kolegijose profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteiktas 7,5 tūkst. absolventų, universitetuose 9,3 tūkst. studentų suteiktas bakalauro, 6,5 tūkst. – magistro, 306– mokslo daktaro laipsnis, 742 absolventai, baigę profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją (409 baigė rezidentūrą, 333 – pedagogines studijas).

2020 m. 59,6 proc. 30–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą (2019 m. – 57,8 proc.).

Studentų užsieniečių – vis daugiau

Šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 6,9 tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 9,6 proc. visų universitetų studentų. Kolegijose visą studijų programą studijavo 634 studentai užsieniečiai. Penktadalis (21,4 proc.) aukštosiose mokyklose studijuojančių užsieniečių yra Europos šalių piliečiai, daugiau kaip trečdalis (34,2 proc.) studijuoti atvyko iš Azijos šalių.

2019 m. Jungtinėje Karalystėje studijavo 4,4 tūkst., Danijoje – 1,1 tūkst., Lenkijoje –619, Prancūzijoje – 208 studentai iš Lietuvos.

2020 m. į kolegijas priimta 10,8 tūkst. studentų, iš jų 4,3 tūkst. (40 proc.) – į valstybės finansuojamas studijų vietas. Didžioji dalis priimtųjų (91,6 proc.) yra baigę bendrojo ugdymo mokyklas, 5,8 proc. jau įgiję profesiją profesinio mokymo įstaigose. Tarp priimtųjų taip pat yra turinčiųjų aukštojo mokslo baigimo diplomus (0,1 proc.).

Iš viso 2020–2021 mokslo metų pradžioje kolegijose studijavo 32,5 tūkst. studentų (56,7 proc. merginų ir 43,3 proc. vaikinų). Valstybės lėšomis finansuojamose studijų vietose studijavo 15,1 tūkst., arba beveik pusė (46,8 proc.) visų kolegijų studentų.

Populiariausia studijų sritis – verslas ir administravimas. Šios srities specialistais tapti siekia 35,6 proc. (11,5 tūkst.) kolegijų studentų, sveikatos priežiūros studijų programas studijuoja 6,1 tūkst. (18,8 proc.), inžineriją – 3,4 tūkst. (10,3 proc.) studentų. Nepaisant to, kad kasmet mažėja kolegijų studentų skaičius beveik visose studijų srityse, pastaraisiais metais padaugėjo studijuojančiųjų Informacijos ir ryšio technologijos ir sveikatos priežiūros programas. Palyginti su 2014–2015 mokslo metais, Informacijos ir ryšio technologijas studijavo 2,5 karto daugiau studentų, o sveikatos priežiūrą – 16,6 proc. daugiau.

Iš viso pagal studijų sritis

17 301

20 270

16 246

19 187

15 226

18 712

14 497

18 434

14 055

18 397

Verslas ir administravimas

4 599

7 704

4 283

7 004

4 418

6 725

4 725

6 743

5 074

6 470

Sveikatos priežiūra

578

5 053

529

5 212

526

5 443

594

5 480

626

5 459

Inžinerija ir inžinerinės profesijos

5 888

396

5 246

323

4 624

252

3 801

194

3 209

149

Architektūra ir statyba

1 711

453

1 738

401

1 517

301

1 361

252

1 360

259

Menai

681

1 130

647

1 045

623

1 001

615

958

543

1 036

Informacijos ir ryšio technologijos

737

94

1 011

136

1 085

151

1 214

161

1 358

187

Socialinė gerovė

104

1 211

105

1 121

97

1 151

109

1 183

109

1 313

Švietimas

35

831

25

856

18

970

18

1 025

29

1 259

Teisė

487

679

505

617

545

662

550

677

468

660

Transporto paslaugos

1 188

277

1 028

239

796

203

642

136

496

84

Gamyba ir perdirbimas

350

783

314

754

242

574

168

437

117

343

Žemės ūkis

227

289

224

280

202

253

190

252

194

239

Kalbos

118

215

117

219

106

234

135

233

138

265

Paslaugos asmenims

153

735

113

602

108

444

109

333

87

277

Miškininkystė

366

93

298

78

253

51

202

48

170

46

Žurnalistika ir informacija

17

145

18

126

20

122

32

128

47

163

Veterinarija

25

147

25

152

27

160

22

182

24

184

Fiziniai mokslai

27

47

28

37

19

26

15

20

13

15

Socialiniai mokslai

26

16

13

8

11

9

6

13

10

14

Transporto paslaugos

1 188

277

1 028

239

796

203

642

136

-

-

Lietuvos gyventojai – vieni iš labiausiai išsilavinusių Europoje

Visuomenės vystymosi potencialą rodo jaunų išsilavinusių žmonių dalis. Europos 2020 strategijoje numatytą tikslą, kad ne mažiau kaip 40 proc. 30–34 metų amžiaus gyventojų turėtų aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, Lietuva jau viršijo – šio amžiaus aukšto lygio išsilavinimą turintys asmenys 2020 m. sudarė 59,6 proc. Ši dalis pastarąjį dešimtmetį išlaiko nuoseklaus didėjimo tendenciją ir yra viena aukščiausių Europos Sąjungoje.

Studijuojančiųjų universitetuose kasmet mažėja. Universitetų studentų skaičius, palyginti su 2009–2010 mokslo metais, sumažėjo du kartus. 2020–2021 mokslo metų pradžioje šalies universitetuose studijavo 71,9 tūkst. studentų, arba 1,1 tūkst. (1,5 proc.) mažiau nei 2019–2020 mokslo metais. Bakalauro studijose studijavo 42,2 tūkst. (58,7 proc.) visų universitetų studentų.

2020 m. universitetai parengė 17tūkst. aukštojo mokslo specialistų. Bakalauro laipsnis suteiktas 9,3 tūkst. absolventų, 6,5 tūkst. – magistro, 306 – mokslo ar meno daktaro laipsniai, 742 absolventai, baigę profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją (409 baigė rezidentūrą, 333 – pedagogines studijas).

Be to, 39 absolventai baigė doktorantūros studijas mokslinių tyrimų institutuose ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Daugiausia universitetai parengė verslo ir administravimo (2,8 tūkst., arba 17,3 proc. visų absolventų), inžinerijos (1,9 tūkst.), sveikatos mokslų (2,2 tūkst.), socialinių mokslų (1,6 tūkst.) specialistų.

Šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 6,9 tūkst. užsienio piliečių. Penktadalis (21,6 proc.) universitetuose studijuojančių užsieniečių yra Europos Sąjungos šalių piliečiai, 51,8 proc. – kitų Europos šalių, 36,4 proc. – Azijos, 9,7 proc. – Afrikos šalių piliečiai.