Lietuvos švietimas, kultūra ir sportas
(2021 m. leidimas)
Bendrieji švietimo rodikliai
2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 883,9 tūkst. gyventojų, kurių amžius buvo iki 29 metų, jie sudarė 31,6 proc. visų šalies gyventojų. Šio amžiaus asmenų skaičius, palyginti su 2020 m. pradžia, sumažėjo 9,5 tūkst., arba 1,1 proc. Mažėjantis gyventojų skaičius, visuomenės senėjimas neišvengiamai daro įtaką švietimo situacijai, ypač infrastruktūros rodikliams. |
Gyventojų skaičiaus mažėjimas per 10 metų (2011–2021 m.)
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje: Nuolatinių gyventojų skaičius, Demografinis senėjimas
Nuotr. Lee Jeong Soo
Lietuvos gyventojai – vieni iš labiausiai išsilavinusių Europoje Aukšto lygio išsilavinimą turinčių 25–64 metų amžiaus gyventojų 2020 m. buvo 675,7 tūkst. – net 17,2 tūkst. daugiau nei 2019 m., ir jie sudarė 44,1 proc. visų 25–64 metų amžiaus šalies gyventojų. Ši dalis Lietuvoje nuosekliai didėja, palyginti su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmųjų (ES 27 – 32,8 proc.). Visuomenės vystymosi potencialą rodo jaunų išsilavinusių žmonių dalis. Europos 2020 strategijoje numatytą tikslą, kad ne mažiau kaip 40 proc. 30–34 metų amžiaus gyventojų turėtų aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, Lietuva jau viršijo – šio amžiaus aukšto lygio išsilavinimą turintys asmenys 2020 m. sudarė 59,6 proc. Ši dalis pastarąjį dešimtmetį išlaiko nuoseklaus didėjimo tendenciją. |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje,
25–64 metų amžiaus gyventojai pagal išsilavinimo lygį
____________________
¹ Aukštas – aukštesnysis, aukštasis (iki 2013 m. – ISCED 5, 6, nuo 2014 m. – ISCED 5, 6, 7, 8).
² Vidutinis – pagrindinis su profesine kvalifikacija, vidurinis (be / su profesine kvalifikacija), specialusis vidurinis (ISCED 3, 4).
³ Žemas – neturi pradinio, pradinis (be / su profesine kvalifikacija), pagrindinis (ISCED 0, 1, 2).
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Mokytis niekada nevėlu! Trečdalis suaugusių šalies gyventojų siekia žinių2016 m. suaugusių švietimo tyrimo duomenimis, formaliojo švietimo įstaigose, įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, seminaruose, taip pat savarankiškai mokėsi 38 proc. 25–64 metų amžiaus šalies gyventojų. Dalis (12 proc.) suaugusiųjų vienu metu mokėsi keliais būdais. Moterų mokėsi daugiau negu vyrų, miesto gyventojų – daugiau negu kaimo. Dažniausiai mokėsi jaunesni 25–34 metų amžiaus gyventojai (49 proc.), taip pat įgiję aukšto lygio išsilavinimą (59 proc.) ir dirbantys asmenys (46 proc.). Dauguma (84 proc.) suaugusių gyventojų teigė, kad mokydamiesi įvairiuose mokymo kursuose siekė įgyti profesinių žinių, reikalingų darbui, kiti – dėl asmeninių priežasčių. Kas ketvirtas teigė, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys arba siekė įgyti žinių ir įgūdžių, naudingų kasdieniame gyvenime. Trečdalis žemą išsilavinimą turinčių gyventojų mokydamiesi siekė gauti pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti, o 62 proc. turinčiųjų aukštą išsilavinimą tobulino žinias siekdami geriau atlikti savo darbą. Penktadalis suaugusių gyventojų švietėsi savarankiškai. Iš dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, garso, vaizdo juostų, lankydamiesi pas privatų asmenį, bibliotekose ir pan. mokėsi kas penktas vyras ir kas ketvirta moteris. Dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni ir aukštesnio išsilavinimo asmenys. Niekur nesimokė 31 proc. (958 tūkst.) suaugusių gyventojų, iš jų 7 proc. mokytis pageidavo. Svarbiausios priežastys, neleidusios mokytis, buvo per didelis užimtumas darbe ir per brangus mokymas. |
Suaugusių gyventojų dalyvavimas formaliajame, neformaliajame švietime ir mokymasis savarankiškai
Palyginti su visais 25–64 metų amžiaus gyventojais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Suaugusių gyventojų dalyvavimas formaliajame, neformaliajame švietime ir mokymasis savarankiškai vienu metu 2016 m.
Palyginti su visais 25–64 metų amžiaus gyventojais
Proc.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2020 m. gyventojų, per paskutinias keturias savaites iki apklausos formaliajame ar neformaliajame mokyme žinių siekė 7,2 proc. 25–64 metų šalies gyventojų. Skirtis, kaip ir kitų išsilavinimo rodiklių atveju, tarp lyčių ir gyvenančiųjų mieste ir kaime, akivaizdi. |
25–64 metų amžiaus gyventojų visą gyvenimą trunkantis mokymasis
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Nuotr. Omar Sanou
Mokymo įstaigose besimokančių asmenų – kasmet mažiau 2020–2021 mokslo metų pradžioje 164,2 iš 1 tūkst. gyventojų mokėsi ar studijavo (2019–2020 m. – 164,4). Iš viso 2020–2021m. šalies mokymo įstaigose mokėsi ar studijavo 458,9 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Besimokančiųjų skaičius mokymo įstaigose, palyginti su 2019–2020 mokslo metais, sumažėjo 0,6 tūkst., arba 0,1 proc. Besimokančiųjų skaičius linkęs mažėti visų mokymosi lygmenų įstaigose. Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per metus sumažėjo nuo 1 056 iki 977. 2020 m. rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas priimta 27,9 tūkst. pirmokų, 1,9 tūkst. (6,3 proc.) mažiau nei 2019 m. Iš viso 2020–2021 mokslo metų pradžioje pagal bendrojo ugdymo programas buvo ugdoma 327 tūkst. mokinių. 2020 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 25,3 tūkst. mokinių (2019 m. – 24,8 tūkst.), brandos atestatus – 20,4 tūkst. abiturientų (2019 m. – 21,5 tūkst.). Daugiau kaip du trečdaliai abiturientų (70,6 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus šalies mokymo įstaigose: 38,8 proc. – universitetuose, 20,2 proc. – kolegijose, 11,7 proc. – profesinio mokymo įstaigose. |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Eurostato svetainėje
Mokinių ir studentų skaičius mokymosi įstaigose
Mokslo metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Besimokantys asmenys pagal švietimo lygmenis
|
2016–2017 |
2017–2018 |
2018–2019 |
2019–2020 |
2020–2021 |
|||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vyrai |
Moterys |
Vyrai |
Moterys |
Vyrai |
Moterys |
Vyrai |
Moterys |
Vyrai |
Moterys |
|
Iš viso pagal švietimo lygmenis |
315 349 |
315 534 |
307 628 |
307 718 |
299 858 |
299 564 |
295 420 |
295 932 |
294 727 |
297 165 |
Ikimokyklinis ugdymas (0 lygmuo) |
65 148 |
61 342 |
66 361 |
62 536 |
67 374 |
63 784 |
67 756 |
63 641 |
68 448 |
64 055 |
Pradinis ugdymas (1 lygmuo) |
58 267 |
55 614 |
59 763 |
56 863 |
60 539 |
57 137 |
60 851 |
57 765 |
59 780 |
56 902 |
Pagrindinis ugdymas (2 lygmuo) |
88 321 |
80 762 |
85 264 |
79 103 |
84 262 |
78 506 |
84 920 |
79 659 |
85 753 |
81 267 |
Vidurinis ugdymas (3 lygmuo) |
38 902 |
34 655 |
36 231 |
32 395 |
33 389 |
30 069 |
31 211 |
28 470 |
32 043 |
28 654 |
Profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (4 lygmuo) |
10 012 |
11 997 |
8 468 |
10 075 |
5 968 |
6 626 |
5 193 |
5 432 |
4 673 |
5 418 |
Bakalauro ir profesinio bakalauro studijos (6 lygmuo) |
43 448 |
52 091 |
40 521 |
47 947 |
37 502 |
44 676 |
34 834 |
42 296 |
33 342 |
41 829 |
Magistrantūros studijos (7 lygmuo) |
10 104 |
17 483 |
9 843 |
17 233 |
9 648 |
17 222 |
9 446 |
17 145 |
9 510 |
17 494 |
Doktorantūra (8 lygmuo) |
1 147 |
1 590 |
1 177 |
1 566 |
1 176 |
1 544 |
1 209 |
1 524 |
1 178 |
1 546 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Mokinių ir studentų, įgijusių pagrindinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, skaičiaus kitimas
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Abiturientai ir absolventai, tais pačiais metais tęsiantys mokslus
Proc.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Nuotr. Maria Teneva
Iš darbo ir mokymosi konteksto „iškritusių“ jaunuolių dalis Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis nėra gąsdinanti. Per pastarąjį dešimtmetį 15‑‑24 metų amžiaus nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis sumažėjo daugiau nei trečdaliu ir ir 2020 m. sudarė 10,8 proc. visų to paties amžiaus gyventojų. 18–24 metų jaunuolių, nepasiekusių vidutinio išsilavinimo lygio ir toliau nesimokančių, taip pat yra linkusi nuosekliai mažėti – nuo 8,7 proc. 2009 m. iki 5,6 proc. 2020‑aisiais. Skirtis tarp lyčių šiuo klausimu akivaizdi, ypač tarp vidutinio lygio išsilavinimo nepasiekusiųjų. |
15–24 metų nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
18–24 metų jaunimo, neįgijusio vidutinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Nuotr. Jilbert Ebrahimi
Neformalusis vyresnio amžiaus žmonių švietimas – trečiojo amžiaus universitetaiVisuomenei vis labiau senstant, daugiau dėmesio skiriama sąlygų, padedančių vyresniojo amžiaus asmenims išlikti aktyviu ir visaverčiu visuomenės nariu, sukūrimui. Vienas iš būdų sukurti tokias sąlygas – specialių mokymo įstaigų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, steigimas.Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas¹ nurodo, kad tokio pobūdžio įstaigas kurti gali neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (biblioteka, muziejus, trečiojo amžiaus universitetas ir kita įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi. Trečiojo amžiaus universitetas – tai neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, teikiantys vyresnio amžiaus asmenų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, tenkinantys jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius¹.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, atlikęs vyresnio amžiaus žmonių neformaliojo švietimo situacijos analizę ir tyrimus², skelbia, kad Lietuvoje yra žinomi 67 savarankiškai veikiantys trečiojo amžiaus universitetai (TAU) (2018 m. rugpjūčio mėnesio duomenys). Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR) įregistruota 21 neformaliojo švietimo institucija, savo pavadinime turinti žodžius trečiojo amžiaus universitetas. Egzistuoja bendros neformaliojo suaugusiųjų švietimo ar mokymosi paslaugas teikiančių institucijų sistemos nebuvimo problema, todėl skirtinguose šaltiniuose tokių institucijų skaičius gali skirtis.
Asociacija „Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas“ (MČTAU) – nevyriausybinė neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir mokymo institucija, įkurta 1995 m., veikianti Vilniuje. Universiteto klausytojais gali būti asmenys nuo 50+ amžiaus. Vyriausia universiteto klausytoja 2020 m. rudenį atšventė 95-mečio jubiliejų. Universitete veikia dvylika fakultetų ir trys meno kolektyvai (vokalinis ansamblis, šokių studija, moterų choras). Universitete skaitomos paskaitos įvairiomis temomis, rengiami seminarai, konferencijos, organizuojamos parodos, kelionės, susitikimai, meninių kolektyvų pasirodymai, vykdomi savanorystės projektai. Taip palaikomas visavertis vyresnio amžiaus žmonių fizinis ir emocinis gyvenimas, skatinama jų socialinė integracija. Universiteto veiklą įvertino Europos Parlamentas, 2016 m. suteikdamas garbingą Europos piliečio vardą. 2020–2021 mokslo metais dėl COVID-19 pandemijos karantino metu paskaitos ir kiti renginiai vyko nuotoliniu būdu (naudojantis interneto programėlėmis Google Meet, Zoom).
|
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) klausytojai
Metų pabaigoje
Ši informacija parengta remiantis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro duomenimis ir tai nėra oficialioji statistika. Dėkojame Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui už bendradarbiavimą. |
___________________
¹ Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, 1998 m. birželio 30 d. Nr. VIII‑822.
² https://www.kpmpc.lt/kpmpc/suaugusiuju-svietimas-3/.
³ http://www.mctau.lt/images/pdf/Veiklos-dokumentai/MCTAU-istatai_2017.pdf.
Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne.