Nuotr. iš Unsplash.com

ES santykinio skurdo rodikliai rengiami pagal bendrą metodiką – santykinio skurdo riba apskaičiuojama kaip šalies gyventojų vidutinių pajamų lyginamoji dalis, už kurią mažesnes pajamas gaunantys gyventojai laikomi skurstančiais. Tačiau lyginant valstybių santykinį skurdą nepakankamai atsižvelgiama į gyvenimo lygio skirtumus, pvz., aukšto gyvenimo lygio šalyse žemiau santykinio skurdo ribos esantys gyventojai, nors turi gerokai menkesnes galimybes tenkinti savo poreikius nei likusi visuomenės dalis, vis dėlto gali patenkinti ne tik būtiniausius poreikius, todėl nesijaučia skurstančiais. ES pagal bendrą metodiką skaičiuojamus santykinio skurdo rodiklius sutarta vadinti skurdo rizikos rodikliais. Skurdo rizikos riba ES šalyse apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų medianos.

Ekvivalentines pinigines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, gavo 20,9 proc. šalies gyventojų. Mieste skurdo rizikos lygis 2020 m. siekė 18,3 proc., kaime – 26,3 proc. Skurdo rizikos riba 2020 m. buvo 430 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 904 EUR – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo, palyginti su 2019 m., skurdo rizikos riba padidėjo 13,4 proc.

Bendras skurdo rizikos lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto: penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,9 procentinio punkto, kituose miestuose – 2 procentiniais punktais, o kaime sumažėjo 1,6 procentinio punkto.

Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkio gyvenamąją vietovę 2016–2020 m.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2020 m. siekė 17,1 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,9 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 24,4 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 45,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (46,8 proc.).

Skurdo rizikos lygis 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje 2020 m. sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) buvo 344,4 EUR ir sudarė 80,1 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,7 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 20 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų sumažėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė 16,3 proc. Mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vaikams padidėjo 27,8 proc.

Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc. gyventojų, tarp bedarbių – 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,5 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 2, senatvės pensininkų – 4,4 procentinio punkto.

Daugiau:

Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkio tipą

Skurdo rizikos lygis pagal amžių ir lytį

Skurdo rizikos lygis pagal regioną

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.