Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė Lietuvoje
(2023 m. leidimas)
Skaitmeniniai įgūdžiai skaitmeniniam pasauliui
Žmonės
Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) daro didelę įtaką kasdienio gyvenimo ir darbo sąlygoms. Vis daugiau verslo įmonių kasdien naudojasi IRT, todėl neišvengiamai auga specialistų, kurie sukurtų ir prižiūrėtų informacinių technologijų sistemas, poreikis. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis per pastaruosius 10 metų dirbančių IRT specialistų Lietuvoje padaugėjo 2,6 karto (nuo 23,5 tūkst. iki 61,9 tūkst.). 2022 m. 77,1 proc. IRT specialistų buvo vyrai (2013 m. – 82,1 proc.). Daugiau nei pusė (54 proc.) IRT specialistų buvo jaunesni nei 35 metų.
IT specialistai pagal lytį
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
IT specialistai pagal amžiaus grupes
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
IT specialistai pagal išsilavinimą
¹ Žemas – ISCED 0, 1, 2.
² Vidutinis – ISCED 3, 4.
³ Aukštas – 2013 m. – ISCED 5, 6, nuo 2014 m. – ISCED 5, 6, 7, 8.
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
Darbuotojų skaičius veikiančiose IT įmonėse
Metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Darbuotojų skaičius veikiančiose IT įmonėse pagal įmonių dydžio grupes 2023 m.
Metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2023 m. 53 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų teigė, kad jiems per pastaruosius 3 mėnesius yra tekę kopijuoti ar perkelti rinkmenas į kitus aplankus ar įrenginius arba debesijoje, 45 proc. gyventojų naudojosi tekstų tvarkymo programine įranga, 46 proc. gyventojų atsisiuntė ar įdiegė programinę įrangą ar mobiliąsias programas. Techninė kompetencija, tokia kaip kodo rašymas programavimo kalba, buvo kur kas mažiau paplitusi. Rašyti programinį kodą teko 6 proc. gyventojų (13,2 proc. 16–24 metų amžiaus grupėje ir 0,3 proc. 65–74 metų amžiaus grupėje).
Asmenys, kuriems yra tekę atlikti veiksmus, susijusius su kompiuteriu ar mobiliaisiais įrenginiais 2023 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Skaitmeninis raštingumas apima ne tik naudojimosi kompiuteriais ar kitais įrenginiais žinias, bet ir sugebėjimą atpažinti internete esančią netikrą ar abejotiną informaciją arba turinį (pvz., vaizdo įrašus, nuotraukas). 2023 m. 43 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (49 proc. internautų) teigė, kad interneto naujienų svetainėse ar socialinėje žiniasklaidoje (pvz., „Facebook“, „Instagram“, YouTube“) matė, jų nuomone, netikros ar abejotinos informacijos arba turinio. Palyginti su 2021 m., mačiusiųjų, jų nuomone netikros informacijos ar turinio dalis padidėjo 5 proc. punktais.
13 proc. gyventojų (30 proc. nuo mačiusiųjų, jų nuomone, netikros informacijos) tikrino šios informacijos tikrumą. Dažniausiai informacija buvo tikrinama ieškant kitos informacijos internete ar tikrinant šaltinius, tai atliko 11 proc. gyventojų.
30 proc. gyventojų nors ir matė internete, jų nuomone, netikros informacijos ar turinio, jo netikrino. 23 proc. gyventojų teigė, kad netikrino, nes jau žinojo, kad ta informacija, turinys ar šaltinis yra nepatikimi.
2023 m. 30 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų internete susidūrė su žinutėmis, kurios, jų manymu, buvo priešiškos ar žeminančios žmonių grupių ar asmenų atžvilgiu. Dažniausios priešiškų ar žeminančių žinučių priežastys – politinės ar socialinės pažiūros, seksualinė orientacija.
Daugiau:
Asmenys, kurie internete matė, jų nuomone, netikros ar abejotinos informacijos ar turinio
Asmenys, kurie tikrino internete matytos informacijos ar turinio tikrumą
Priežastys, dėl kurių asmenys netikrino internete matytos informacijos ar turinio tikrumo
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.