Infliacija – yra piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiškiantis ilgalaikiu vidutinio bendrojo kainų lygio kilimu. Infliacija nėra tam tikrų prekių, paslaugų arba jų grupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis. Tačiau kai kurių prekių ar paslaugų kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios arba net sumažėti. Infliacija išreiškiama procentais.

Infliacijos priešingybė yra defliacija. Tai piniginio vieneto vertės didėjimas ir vidutinio bendrojo prekių ir paslaugų kainų lygio sumažėjimas.

Metinė infliacija – tai vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio.

Vidutinė metinė infliacija  tai  dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

Infliacijai išmatuoti Lietuvoje naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI). Tai yra pagrindinis vartotojų infliacijos rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai naudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai, pelno gavimui, kapitalo formavimui.

VKI yra pagrindinė priemonė  pensijoms, darbo užmokesčiui, pašalpoms, baudoms, mokesčiams, žalos ir nuostolių atlyginimo tarifams indeksuoti. Jis naudojamas įvairiems rodikliams perskaičiuoti palyginamosiomis kainomis, analitiniams ir prognozavimo tikslams.

Pagrindinė informacinė bazė VKI skaičiuoti yra duomenys apie prekių ir paslaugų reprezentančių kainas, tarifus ir gyventojų išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Pagrindinis kainų informacijos šaltinis yra prekių ir paslaugų reprezentančių kainų ir tarifų registravimas atrinktuose visų nuosavybės formų prekybos ir paslaugų įmonių vietiniuose vienetuose. Kiekvienos prekės ar paslaugos kainų lygio pokytis daro skirtingą įtaką bendrajam VKI. Tai lemia išlaidų kiekvienai prekei ar paslaugai dalis bendroje namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų struktūroje. Skaičiuojant VKI vartojimo prekių ir paslaugų kainų santykiai atsveriami naudojant išlaidų prekėms ir paslaugoms lyginamąsias dalis bendrose namų ūkių piniginėse vartojimo išlaidose. Namų ūkių biudžetų tyrimo apie namų ūkių pinigines  vartojimo išlaidas duomenys yra pagrindinis informacijos šaltinis svoriams rengti.

Pagrindinę informaciją apie VKI rasite Oficialiosios statistikos portale.


Atnaujinimo data: 2017-05-26


Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną mėnesį skaičiuoja ir skelbia vartotojų kainų indeksą (VKI), naudojamą infliacijos lygiui šalyje matuoti, ir su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), naudojamą infliacijai ES matuoti. Kainų indeksams apskaičiuoti reikalingi statistiniai duomenys  apie vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas. Vartojimo rinkoje yra įvairių prekių ir paslaugų, kurias perka ir vartoja namų ūkiai. Praktiškai nėra galimybės rinkti visų prekių ir paslaugų kainas. Tai ir nėra būtina, nes daugelio vienarūšių prekių ir paslaugų kainos keičiasi panašiai. Dėl to kainoms tirti atliekama vartojimo prekių ir paslaugų reprezentatyvi atranka. Atrinktos reprezentatyviosios vartojimo prekės ir paslaugos sudaro „statistinį krepšelį", kuris aprėpia maisto produktus, gėrimus, tabako gaminius, drabužius, avalynę ir įvairias kitas ne maisto prekes bei paslaugas, kurias namų ūkiai įsigyja ir naudoja tiesiogiai patenkinti savo vartojimo poreikius. Neįtraukiamos prekės ir paslaugos, įsigytos gamybos tikslams, pelnui gauti, investicijoms.

Šiuo metu „statistinį krepšelį" sudaro 923 reprezentatyviosios prekės ir paslaugos, kurios pagal 12 Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriaus (angl. Classification of Individual Consumption by Purpose – COICOP) skyrių pasiskirsto taip:

  • Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 256;
  • Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 57;
  • Drabužiai ir avalynė – 106;
  • Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 37;
  • Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 101;
  • Sveikatos priežiūra – 94;
  • Transportas – 46;
  • Ryšiai – 10;
  • Poilsis ir kultūra – 99;
  • Švietimas – 9;
  • Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 40;
  • Įvairios prekės ir paslaugos – 68.

Į „statistinio krepšelio" sudėtį įeina prekės ir paslaugos, kurios reprezentuoja šalies namų ūkių vartojimo išlaidas. Atrenkamos prekės ir paslaugos, kurios yra populiarios tarp gyventojų, yra rinkoje gana ilgą laiką, ir kurių lyginamoji dalis bendrose piniginėse vartojimo išlaidose yra ne mažesnė kaip 0,01 procento. Vartojimo prekių ir paslaugų „statistinis krepšelis" formuojamas remiantis iš įvairių šaltinių gauta informacija apie vartojimo prekių ir paslaugą rinką, jos pasikeitimus bei namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenimis apie pinigines išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti.

VKI ir SVKI prekių ir paslaugų aprėptis šiek tiek skiriasi. SVKI neaprėpia lošimų paslaugų, VKI šias paslaugas aprėpia.

Vartojimo prekių ir paslaugų „statistinio krepšelio" kainų indeksams skaičiuoti sudėtis kasmet atnaujinama: išbraukiamos nepaklausios, neimportuojamos, nebegaminamos, įtraukiamos išpopuliarėjusios bei naujos namų ūkiams svarbios prekės ir paslaugos.

Lentelėje pateikiama informacija apie reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų skaičių „statistiniame krepšelyje" atskirais metais.

Reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų skaičius

 

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

VKI

811

822

826

837

858

870

889

902

908

908

907

920

923

SVKI

810

821

825

836

857

869

887

900

906

906

905

914

918

  


Atnaujinimo data: 2017-05-26


Vartotojų kainų indeksą, reikalingą indeksuoti priteistoms periodinėms išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimui rasite čia.


Atnaujinimo data: 2017-05-26