2024 m. 61,6 proc. 15–34 metų gyventojų buvo užimti (64,8 proc. vyrų, 58,1 proc. moterų), remiantis Jaunimo darbo rinkoje ir įgyto išsilavinimo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Bedarbių šioje amžiaus grupėje buvo 5,9 proc. (6 proc. vyrų, 5,7 proc. moterų), ekonomiškai neaktyvūs gyventojai sudarė 32,5 proc. šios amžiaus grupės gyventojų (29,1 proc. vyrų, 36,2 proc. moterų). 83,7 proc. 15–34 metų dirbančių ar anksčiau dirbusių asmenų nurodė, kad jų aukščiausias įgytas išsilavinimo lygis atitinka pagrindiniame darbe keliamus reikalavimus. 9,6 proc. teigė, kad jų aukščiausias įgytas išsilavinimo lygis yra aukštesnis, nei reikalaujama pagrindiniame darbe, 6,7 proc. nurodė, kad jų išsilavinimo lygis yra žemesnis, nei reikalaujama pagrindiniame darbe.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2024 m. didėjo 0,9 procentinio punkto Skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su 2023 m., didėjo 0,9 procentinio punkto. 2024 m. apie 620 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Visos pramonės produkcijos vertė kovą padidėjo 2,8 proc. Išankstiniais duomenimis, 2025 m. kovą visos pramonės produkcijos vertė sudarė 3,1 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2025 m. vasariu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,8 proc.
Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2025 m. kovą apskaičiuota: vidutinė metinė infliacija, kaip ir apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), sudarė 1,5 proc.; metinė (2025 m. kovą, palyginti su 2024 m. kovu) infliacija sudarė 3,7 proc.; pagal VKI apskaičiuotoji – 4,1 proc. Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, pieno, sūrio ir kiaušinių, tabako gaminių, spirituotų gėrimų, atostogų išvykų, farmacijos gaminių, mėsos ir jos produktų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, alaus, kavos, arbatos ir kakavos kainų padidėjimas bei dujų, elektros energijos, keleivių vežimo oro transportu kainų sumažėjimas; vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, kaip ir apskaičiuotas pagal VKI, 2025 m. kovą, palyginti su vasariu, sudarė 0,4 proc.
2025 m. vasarį prekių eksportuota už 2,85 mlrd. EUR, importuota už 3,46 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,99 mlrd. EUR. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 608,4 mln. EUR.
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2025 m. kovą, palyginti su 2025 m. vasariu, sumažėjo 1,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc. Bendram kainų pokyčiui, didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (9,7 proc.) bei maisto produktų kainų padidėjimas (1,2 proc.).
2025 m. kovą, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo drabužių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, elektros energijos, avalynės, daržovių, telefonų paslaugų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, šilumos energijos, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų sumažėjimas.
2024 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 1,3 proc. BVP, skola – 38,2 proc. 2024 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 1 mlrd. 6 mln. EUR, arba 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas buvo 507,6 mln. EUR ir sudarė 0,7 proc. BVP.
Per vasarį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 1,7 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta nepakito.
Išankstinis metinės (2025 m. kovą, palyginti su 2024 m. kovu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 3,6 proc.
Jūsų nuomonė mums yra labai svarbi. Laukiame Jūsų komentarų. Tobulindami portalą, mes atsižvelgiame į Jūsų nuomonę. Ačiū.