2019 m. 12 proc. 16–74 m. asmenų teigė per 12 mėnesių iki apklausos riboję savo privačią veiklą internete dėl saugumo. Veiklos, kurių gyventojai dažniausiai vengė dėl saugumo, buvo asmeninės informacijos teikimas socialiniams ar profesiniams tinklams ir vengimas apsipirkti internete (po 6 proc. gyventojų). Abejonės dėl saugumo sulaikė 3 proc. gyventojų nuo naudojimosi viešuoju WiFi, tiek pat jų (3 proc.) dėl šios priežasties nesisiuntė programinės įrangos, programų, muzikos, vaizdo įrašų, žaidimų ar kitų duomenų failų, o 2 proc. teigė vengę naudotis internetine bankininkyste.
Asmenys, kuriuos abejonės dėl interneto saugumo sulaikė nuo tam tikrų veiksmų internete 2019 m.
2019 m. 7 proc. 16–74 metų amžiaus asmenų per 12 mėnesių iki apklausos naudodamiesi internetu privatiems tikslams patyrė saugumo problemų. 3,4 proc. gyventojų teigė, kad gavo apgaulingus pranešimus, 3,2 proc. gyventojų buvo nukreipti į suklastotas svetaines, kuriose prašoma pateikti asmeninę informaciją. 0,8 proc. asmenų pastebėjo, kad buvo įsilaužta į jų socialinio tinklo paskyrą ar e. paštą ir be jų žinios paskelbtas arba išsiųstas turinys, 0,6 proc. prarado dokumentus, nuotraukas ar kitus duomenis dėl viruso arba kitos kenksmingos programos.
Asmenys, susidūrę su interneto saugumo problemomis 2019 m.
Didžioji dalis interneto naudotojų (90 proc.) siekdami gauti internetu teikiamų paslaugų, turėjo save identifikuoti bent vienu identifikavimo būdu. Dažniausiai buvo jungiamasi naudojantis vartotojo vardu ir slaptažodžiu (60 proc.), kitas iš dažniausiai naudojamų būdų – elektroninio identifikavimo sertifikatas arba kortelė ir kortelių skaitytuvas arba mobilioji programėlė (57 proc.).
Identifikacijai naudoti būdai, siekiant gauti internetu teikiamų paslaugų 2020 m.
Norėdami kontroliuoti prieigą prie asmeninės informacijos internete, tokios kaip vardas, gimimo data, tapatybės kortelės numeris, kontaktiniai duomenys, kredito kortelės numeris, nuotraukos, buvimo vieta, interneto naudotojai imasi skirtingų veiksmų. 2020 m. beveik pusė (45 proc.) visų interneto naudotojų prieš pateikdami asmeninę informaciją perskaitė privatumo taisykles, 40 proc. atsisakė leisti naudoti asmeninę informaciją reklamai. Prieigą prie profilio ar turinio socialinių tinklų svetainėse ar bendrose internetinėse duomenų saugyklose ribojo trečdalis interneto naudotojų, tiek pat jų ribojo galimybę nustatyti savo buvimo vietą ar atsisakė ją nurodyti. 22 proc. interneto naudotojų patikrino, ar interneto svetainė, kurioje reikia pateikti asmens informaciją, yra saugi.
Asmenys, kurie atliko išvardytus veiksmus, susijusius su prieiga prie asmeninės informacijos internete 2020 m.
2020 m. 75 proc. 16–74 amžiaus gyventojų, kurie per 3 mėnesius iki apklausos naudojosi internetu, žinojo, kad slapukai gali būti naudojami jų veiksmams internete sekti ir pritaikytoms reklamoms siūlyti. Apie slapukų paskirtį žinojo 85 proc. jauniausios (16–24 metų) amžiaus grupės asmenų, o tarp vyriausių interneto naudotojų (65–74 metų) žinančių slapukų paskirtį buvo vos ne du kartus mažiau (47 proc.). Pusė interneto naudotojų yra šiek tiek susirūpinę tuo, kad jų veikla internete gali būti registruojama, kas trečias – visai nesusirūpinęs, o 16 proc. teigė, kad yra labai susirūpinę.
Šeši iš dešimties 16–74 metų amžiaus gyventojų, besinaudojančių išmaniaisiais telefonais, teigė, kad jų išmaniajame telefone yra kokia nors saugumo programinė įranga ar paslauga, kuri buvo įdiegta automatiškai ar suteikta kartu su operacine sistema. 6 proc. ją įsidiegė ar užsisakė patys ar jiems įdiegė kitas asmuo, ketvirtadalis gyventojų teigė nežinantys ar jų telefone yra tokia įranga ar sistema. Vyriausioje amžiaus grupėje (65–74 metų) tokių asmenų buvo beveik pusė (48 proc.).
Asmenys, kurių išmaniajame telefone yra (nėra) įdiegta kokia nors saugumo programinė įranga ar paslauga 2020 m.
4 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, besinaudojančių išmaniaisiais telefonais, teigė, kad dėl viruso arba kitokios kenkėjiškos programos prarado išmaniajame telefone laikytos informacijos, dokumentų, nuotraukų ar bet kokių kitų duomenų, 92 proc. – tokių problemų neturėjo.
Asmenys, kurie dėl viruso arba kitokios kenkėjiškos programos prarado (neprarado) išmaniajame telefone laikytos informacijos, dokumentų, nuotraukų ar bet kokių kitų duomenų 2020 m.
Asmenys, kurie naudodamiesi ar įdiegdami mobiliąją programą išmaniajame telefone bent vieną kartą atsisakė (neatsisakė) suteikti ar apribojo prieigą prie asmens duomenų 2020 m.
2019 m. 93 proc. įmonių naudojo e. saugos priemones. Daugiausia – 79,8 proc. įmonių taikė programinės įrangos nuolatinį atnaujinimą, atsarginių duomenų kopijų laikymą skirtingose vietose – 68,4, griežtą tapatumo patvirtinimo slaptažodį – 65,6 proc. įmonių.
2019 m. 66,6 proc. įmonių informavo savo dirbančiuosius apie jų pareigas, susijusias su e. saugos užtikrinimu šiais būdais: savanoriškais mokymais – 42,3 proc. įmonių, (didžiosios įmonės – 79,8 proc.), privalomais mokymais – 21,4 proc. (didžiosios įmonės – 43,9 proc.) sudarant sutartį – 54,4 proc. (didžiosios – 73,1 proc.).
E. saugos informavimo būdai dirbantiesiems 2019 m.
2019 m. 85,6 proc. e. saugos funkcijas įmonėse vykdė įmonės darbuotojai arba išoriniai paslaugų teikėjai. 63,8 proc. įmoniųšias funkcijas patikėjo vykdyti išorinių paslaugų teikėjams, įmonės dirbantiesiems tokias funkcijas patikėjo vykdyti net 84 proc. didelių įmonių.
2019 m. 35,9 proc. įmonių turėjo e. saugos priemonių dokumentą, net 65,2 proc. – didžiosios įmonės. E. dokumente įvertintos e. saugos priemonės: IT naudojimo prieigos teisių valdymas – 81,6 proc., duomenų saugojimas, apsauga, prieiga, apdorojimas – 89,5, procedūros, taisyklės, skirtos užkirsti kelią saugumo incidentus – 71,5, dirbančiųjų IT srityje atsakomybė, teisės ir pareigos – 75,6, dirbančiųjų mokymai kaip saugiai naudotis IT – 75,6 proc.
Įmonės, turinčios e. saugos priemonių dokumentą 2019 m.
Žmonės
Verslas