Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos
(2020 m. leidimas)
Išlaidos būstui išlaikyti
Nuotr. iš Unsplash.com
Nors 90 proc. namų ūkių gyveno nuosavuose namuose ar butuose, bet 22 proc. gyventojų gyveno būste, kur vienam asmeniui teko mažiau negu vienas kambarys¹. Namų ūkiuose be vaikų tokiomis sąlygomis gyveno 5 proc., namų ūkiuose su vaikais – net 40 proc. asmenų.
Namų ūkių išlaidos būstui išlaikyti (nuoma, elektra, dujos, šildymas, vanduo, kitos komunalinės paslaugos, būsto paskolos palūkanos, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį) sudarė 10,2 proc. disponuojamųjų pajamų. Palyginti su 2018 m., būstui išlaikyti skiriama disponuojamųjų pajamų dalis beveik nepasikeitė (sumažėjo 0,1 procentinio punkto). Būsto išlaikymas 19 proc. namų ūkių buvo labai didelė našta, 21 proc. – nebuvo našta. Didžiausią disponuojamųjų pajamų dalį būstui išlaikyti turėjo skirti vieno asmens namų ūkiai (16,2 proc.) ir namų ūkiai, sudaryti iš vieno suaugusio asmens su išlaikomais vaikais (15,1 proc.), o mažiausią – namų ūkiai, kuriuos sudarė trys ar daugiau suaugusių asmenų be vaikų (6,8 proc.). Žemiau skurdo rizikos ribos esančiuose namų ūkiuose būsto išlaikymo išlaidos sudarė 27,3 proc. disponuojamųjų pajamų.
________________________________
1 Atskira virtuvė įskaitoma į kambarių skaičių, jei ji naudojama ne tik maistui ruošti.
Disponuojamųjų pajamų dalis, skirta būstui išlaikyti 2019 m.
Pagal gyvenamąją vietovę
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Pagal namų ūkio tipą
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Išlaidų būstui išlaikyti našta namų ūkiams 2019 m.
Pagal gyvenamąją vietovę
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Pagal namų ūkio tipą
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.