Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos
(2020 m. leidimas)
Skurdo rizikos lygis
Nuotr. iš Unsplash.com
ES santykinio skurdo rodikliai rengiami pagal bendrą metodiką – santykinio skurdo riba apskaičiuojama kaip šalies gyventojų vidutinių pajamų lyginamoji dalis, už kurią mažesnes pajamas gaunantys gyventojai laikomi skurstančiais. Tačiau lyginant valstybių santykinį skurdą nepakankamai atsižvelgiama į gyvenimo lygio skirtumus, pvz., aukšto gyvenimo lygio šalyse žemiau santykinio skurdo ribos esantys gyventojai, nors turi gerokai menkesnes galimybes tenkinti savo poreikius nei likusi visuomenės dalis, vis dėlto gali patenkinti ne tik būtiniausius poreikius, todėl nesijaučia skurstančiais. ES pagal bendrą metodiką skaičiuojamus santykinio skurdo rodiklius sutarta vadinti skurdo rizikos rodikliais. Skurdo rizikos riba ES šalyse apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų medianos.
Ekvivalentines pinigines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, gavo 20,6 proc. šalies gyventojų. Mieste skurdo rizikos lygis 2019 m. siekė 17,1 proc., kaime – 27,9 proc. Skurdo rizikos riba 2019 m. buvo 379 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 797 EUR – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2018 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 10 proc.
Bendras skurdo rizikos lygis, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto: penkiuose didžiuosiuose miestuose – padidėjo 0,2 procentinio punkto, kituose miestuose – sumažėjo 4,9 procentinio punkto, o kaime – sumažėjo 3,4 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkio gyvenamąją vietovę 2015–2019 m.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2019 m. siekė 18,4 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 4,5 procentinio punkto ir 2019 m. sudarė 22,5 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 45,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (46,3 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,9 proc. gyventojų, tarp bedarbių – 54,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 35,1 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,2 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 7,9, senatvės pensininkų – 6,6 procentinio punkto.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Senatvės pensininkų skurdo rizikos lygio sumažėjimą nulėmė senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2018 m.) buvo 311,5 EUR ir sudarė 82,2 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, tačiau pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas sumažėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo daugiau nei skurdo rizikos riba.
Daugiau:
Skurdo rizikos lygis pagal namų ūkio tipą
Skurdo rizikos lygis pagal amžių ir lytį
Skurdo rizikos lygis pagal regioną
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.