Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos
(2022 m. leidimas)

Apie tyrimą

 

Įgyvendinant 2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2019/1700, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema nuostatas (iki 2020 metų – 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES‑SPGS) nuostatas), pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas (toliau – tyrimas) atliekamas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti palyginamą tarp ES šalių informaciją apie gyventojų pajamas, skurdo ir socialinės atskirties lygį ir sudėtį, ilgalaikį skurdą. Tyrimas Lietuvoje atliekamas nuo 2005 m.

Tiriami privatūs namų ūkiai. Valstybės išlaikomi, t. y. gyvenantys globos įstaigose, įkalinti asmenys nepriskiriami namų ūkių nariams ir nėra tiriami. Namų ūkiai dalyvauti tyrime atrenkami atsitiktinių imčių metodu naudojantis Lietuvos gyventojų registru. Tokia atranka užtikrina vienodas galimybes visų visuomenės sluoksnių atstovams būti atrinktiems į tyrimą.

Tyrimo metu renkami duomenys apie namų ūkių pajamas, būsto sąlygas, gyvenimo sąlygų vertinimą, užimtumą, sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, finansines, būsto problemas, galimybes patenkinti tam tikrus poreikius.

Statistiniai duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu, apklausiant visus 16 metų ir vyresnius respondentus. Papildomai naudojami Gyventojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.


2021 m. į tyrimą buvo atrinkti 7 565 namų ūkiai, iš jų tyrime dalyvavo 5 655. Namų ūkių apklausa vyko 2021 m. sausio–gegužės mėn.

Tyrime naudojama sluoksninė imtis. Visa Lietuvos teritorija suskirstoma į 25 nesikertančias dalis – sluoksnius. Atskirus sluoksnius sudaro 5 didžiausių miestų gyventojai, kiekvienos apskrities kitų miestų gyventojai ir kiekvienos apskrities kaimo gyventojai. Namų ūkių imties dydis kiekviename iš šių sluoksnių yra proporcingas 16 metų ir vyresnių gyventojų skaičiui juose. Kiekviename sluoksnyje yra naudojama namų ūkių imtis su tikimybėmis, proporcingomis namų ūkio dydžiui.

Tyrimas atliekamas taikant 4 dalių rotacinį modelį. Tyrimo imtis sudaryta iš keturių panašaus imties dydžio dalių ir reprezentuoja visą populiaciją. Kiekvienais metais viena iš keturių imties dalių keičiama nauja, kuri įtraukiama į tyrimą ketverius metus iš eilės.