2022–2023 m. aukštojo mokslo siekė 39,2 proc. 20–24 metų amžiaus jaunuolių (2021 m. – 39,7 proc.).

2022–2023 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 36 aukštosios mokyklos – 17 universitetų ir 19 kolegijų, jose studijavo 102,3 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 71,5 tūkst. (2021–2022 m. – 71,6 tūkst.), kolegijose – 30,8 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2021–2022 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 60 asmenų. kolegijose – 0,9 tūkst. (1,4 proc.).

Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (6 universitetuose ir 7 kolegijose) studijavo 12,7 tūkst., arba beveik 36,5 proc., visų studentų (2021–2022 m. – 12,8 tūkst., arba 12,4 proc.).

2022 m. aukštosios mokyklos parengė 24,8 tūkst. aukštojo mokslo specialistų. Kolegijose profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteiktas 7 tūkst. absolventų, universitetuose 7,7 tūkst. studentų suteiktas bakalauro, 6,6 tūkst. – magistro, 356 – mokslo daktaro laipsnis, 901 absolventas, baigęs profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją (428 baigė rezidentūrą, 473 – pedagogines studijas).

2022 m. 61 proc. 30–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą (2021 m. – 60,3 proc.).

Studentų užsieniečių – vis daugiau

Šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 9,4 tūkst. užsienio piliečių, tai – 13,2 proc. visų universitetų studentų. Kolegijose visą studijų programą studijavo 1 107 studentai užsieniečiai. Daugiau nei trečdalis (36,8 proc.) aukštosiose mokyklose studijuojančių užsieniečių yra Europos šalių piliečiai, daugiau kaip trečdalis (33,8 proc.) studijuoti atvyko iš Azijos šalių.

2022 m. į kolegijas priimta 10,6 tūkst. studentų, iš jų 3,5 tūkst. (33,1 proc.) – į valstybės finansuojamas studijų vietas. Didžioji dalis priimtųjų (89,5 proc.) yra baigę bendrojo ugdymo mokyklas, 649 studentai jau įgiję profesiją profesinio mokymo įstaigose. Tarp priimtųjų taip pat yra turinčiųjų aukštojo mokslo baigimo diplomus (0,2 proc.).

Iš viso 2022–2023 mokslo metų pradžioje kolegijose studijavo 30,8 tūkst. studentų (56,4 proc. merginų ir 43,6 proc. vaikinų). Valstybės lėšomis finansuojamose studijų vietose studijavo 12,9 tūkst., (42,1 proc.) visų kolegijų studentų.

Populiariausia studijų sritis – verslas ir administravimas. Šios srities specialistais tapti siekia 32,9 proc. (10,2 tūkst.) kolegijų studentų, sveikatos priežiūros studijų programas studijuoja 5,9 tūkst. (19,2 proc.), inžineriją – 3 tūkst. (10 proc.) studentų. 

Iš viso pagal studijų sritis

15 226

18 712

14 497

18 434

14 055

18 397

13 719

18 088

13 439

17 408

Verslas ir administravimas

4 418

6 725

4 725

6 743

5 074

6 470

5 244

6 059

4 885

5 288

Sveikatos priežiūra

526

5 443

594

5 480

626

5 459

665

5 380

635

5 282

Švietimas

18

970

18

1 025

29

1 259

22

1 440

26

1 665

Socialinė gerovė

97

1 151

109

1 183

109

1 313

119

1 458

131

1 516

Menai

623

1 001

615

958

543

1 036

483

1 004

427

1 000

Teisė

545

662

550

677

468

660

444

682

378

630

Žemės ūkis

202

253

190

252

194

239

154

256

174

264

Architektūra ir statyba

1 517

301

1 361

252

1 360

259

1 304

256

1 228

254

Informacijos ir ryšio technologijos

1 085

151

1 214

161

1 358

187

1 383

220

1 534

239

Paslaugos asmenims

108

444

109

333

87

277

86

241

80

235

Kalbos

106

234

135

233

138

265

141

236

156

224

Gamyba ir perdirbimas

242

574

168

437

117

343

99

244

108

214

Žurnalistika ir informacija

20

122

32

128

47

163

68

196

67

208

Inžinerija ir inžinerinės profesijos

4 624

252

3 801

194

3 209

149

2 919

136

2 940

153

Veterinarija

27

160

22

182

24

184

31

176

27

149

Transporto paslaugos

796

203

642

136

496

84

380

61

457

54

Miškininkystė

253

51

202

48

170

46

169

47

168

43

Socialiniai mokslai

11

9

6

13

10

14

14

13

21

15

Fiziniai mokslai

19

26

15

20

13

15

11

10

13

5

Lietuvos gyventojai – vieni iš labiausiai išsilavinusių Europoje

2022 m. 61 proc. 30–34 metų amžiaus gyventojų turėtų aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą. Ši dalis pastarąjį dešimtmetį išlaiko nuoseklaus didėjimo tendenciją ir yra viena aukščiausių Europos Sąjungoje. 2022–2023 mokslo metų pradžioje šalies universitetuose studijavo 71,5 tūkst. studentų, palyginti su 2021–2022 mokslo metais, jų skaičius beveik nepakito. Bakalauro studijose studijavo 41,7 tūkst. (58,4 proc.) visų universitetų studentų.

2022 m. universitetai parengė 15,6 tūkst. aukštojo mokslo specialistų. Bakalauro laipsnis suteiktas 7,7 tūkst. absolventų, 6,6 tūkst. – magistro, 356 – mokslo ar meno daktaro laipsniai, 901 absolventas, baigę profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją (428 baigė rezidentūrą, 473 – pedagogines studijas).

Be to, 34 absolventai baigė doktorantūros studijas mokslinių tyrimų institutuose ir įgijo mokslo daktaro laipsnį.

Daugiausia universitetai parengė verslo ir administravimo (2,3 tūkst., arba 15,2 proc. visų absolventų), inžinerijos (1,5 tūkst.), sveikatos mokslų (2,3 tūkst.), socialinių mokslų (1,6 tūkst.) specialistų.

Šalies universitetuose visą studijų programą studijavo 9,4 tūkst. užsienio piliečių. Daugiausia tarp universitetuose studijuojančių užsieniečių yra Azijos šalių piliečių – 35,4 proc., Europos Sąjungos šalių piliečių – 18,6 proc., 28 proc. – kitų Europos šalių, 8,4 proc. – Afrikos šalių piliečių.