Bendrasis mokyklinis ugdymas yra ugdymas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo teikėjas. Baigus pradinio ugdymo programą įgyjamas pradinis išsilavinimas. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. Šešerių metų pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį vykdo gimnazijos, progimnazijos, pagrindinės ir kitos mokyklos. Baigus šią programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, įgyjamas pagrindinis išsilavinimas. Vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo programos trukmė yra dveji metai. Programą vykdo gimnazijos ir kitos mokyklos. Baigusiems vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiems brandos egzaminus asmenims išduodamas brandos atestatas, kurį turint galima siekti aukštojo išsilavinimo. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.

2022–2023 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 910 bendrojo ugdymo mokyklų. 2022 m. rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas buvo priimta 31 tūkst. pirmokų – 2,1 tūkst. (7 proc.) mažiau nei 2021 m. Iš viso pagal bendrojo ugdymo programas buvo ugdoma 344,6 tūkst. mokinių. Šiek tiek daugiau nei pusė visų mokinių (51,6 proc.) mokosi pagal pagrindinio ugdymo programas, 121,5 tūkst. (35,3 proc.) – pagal pradinio ugdymo, 68,5 tūkst. (19,9 proc.) mokinių mokosi pagal vidurinio ugdymo programas. 2022 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 25,2 tūkst. mokinių (2021 m. – 24,8 tūkst.), brandos atestatus – 20,1 tūkst. abiturientų (2021 m. – 19,9 tūkst.). Daugiau nei du trečdaliai abiturientų (72,3 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus šalies mokymo įstaigose: 38,5 proc. – universitetuose, 21,4 proc. – kolegijose, 12,3 proc. – profesinio mokymo įstaigose.

2022–2023 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 45,5 tūkst. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jie sudarė 13 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Bendrosiose klasėse kartu su visais mokiniais mokėsi 40 tūkst., arba 89 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, specialiosiose ir lavinamosiose klasėse – 1,5 tūkst. (3,2 proc.). Specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose ugdomi mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. 2022–2023 mokslo metų pradžioje veikė 42 tokios paskirties mokyklos, jose mokėsi 3,5 tūkst., arba 7,8 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių.

2022 m. šalyje 93,5 proc. 20–24 metų amžiaus jaunuolių turėjo ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą (2021 m. –91,8 proc.). 2022 m. vidurinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokyklose įgijo 20,1 tūkst. abiturientų, profesinio mokymo įstaigose – 2,3 tūkst. (2021 m., atitinkamai 19,9 ir 3,5 tūkst.).

2022–2023 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 27,3 tūkst. mokytojų ir mokyklos vadovų. 27,3 tūkst., arba 97,3 proc., jų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Moterys mokytojos sudarė 88,3 proc. Daugiau nei trečdalis (36,5 proc.) mokytojų ir mokyklos vadovų buvo 50–59 metų amžiaus, beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) – 60 metų ir vyresni. Vidutinis mokytojo amžius – 50,9 metų (2017 m. – 49,7 metų).

Specialiąją ir pedagoginę pagalbą mokiniams teikė 885 socialiniai darbuotojai, 487 logopedai, 481 specialusis pedagogas, 546 psichologai, 16 surdopedagogų ir 5 tiflopedagogai.

Mokytojų, dėstančių atskirus dalykus, skaičius kito nedaug.

Iš viso

21 164

20 705

20 030

19 343

18 971

Gimtosios (lietuvių) kalbos

2 770

2 717

2 681

2 684

2 607

Gimtosios (nelietuvių) kalbos

243

245

237

243

232

Lietuvių kalbos (valstybinės)

x

x

x

x

x

Istorijos ir politologijos

1 202

1 191

1 138

1 109

1 072

Anglų kalbos

2 898

2 869

2 823

2 798

2 796

Prancūzų kalbos

107

108

104

97

103

Vokiečių kalbos

299

276

269

250

239

Rusų kalbos

947

926

860

826

749

Kitų užsienio kalbų

9

12

21

23

34

Matematikos

2 197

2 176

2 094

2 052

2 009

Informacinių technologijų

778

751

742

709

713

Gamtos

105

110

159

153

162

Geografijos

722

693

675

660

657

Biologijos

793

764

700

675

669

Ekonomikos

66

69

72

67

77

Fizikos ir astronomijos

639

637

585

555

548

Chemijos

508

490

437

422

409

Dailės

609

591

532

542

528

Muzikos

1 124

1 066

1 015

810

809

Teatro

34

37

38

38

36

Šokio

252

257

253

258

256

Technologijų

1 152

1 130

1 109

1 066

1 040

Kūno kultūros

1 392

1 378

1 361

1 343

1 334

Tikybos

615

593

569

542

526

Etikos

378

387

354

355

341

Pilietinės visuomenės pagrindai

25

25

30

26

26

Žmogaus saugos

112

97

104

86

81

Specialiųjų ugdymo dalykų

439

407

414

322

174

Kitų dalykų

749

703

654

632

744