Lietuvos švietimas ir kultūra
(2023 m. leidimas)

Bendrieji švietimo rodikliai

 

2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 865,1 tūkst. 0–29 m. amžiaus gyventojų, jie sudarė 30,2 proc. visų šalies gyventojų. Šio amžiaus asmenų skaičius, palyginti su 2022 m. pradžia, padidėjo 16,7 tūkst., arba 1,9 proc.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje: Nuolatinių gyventojų skaičius, Demografinis senėjimas

 

Nuotr. Lee Jeong Soo 

Lietuvos gyventojai – vieni iš labiausiai išsilavinusių Europoje

Aukšto lygio išsilavinimą turinčių 25–64 metų amžiaus gyventojų 2022 m. buvo 728,8 tūkst. – net 34,3 tūkst. daugiau nei 2021 m., ir jie sudarė 46,5 proc. visų 25–64 metų amžiaus šalies gyventojų. Ši dalis Lietuvoje nuosekliai didėja, palyginti su kitomis ES šalimis, esame vieni pirmųjų (ES 27 – 34,3 proc.).

Visuomenės vystymosi potencialą rodo jaunų išsilavinusių žmonių dalis. 2022 m. Lietuvoje aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą turėjo 61 proc., vidutiniškai ES – 42,8 proc. visų 30–34 m. amžiaus gyventojų. Ši dalis pastarąjį dešimtmetį išlaiko nuoseklaus didėjimo tendenciją.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje, Eurostato svetainėje

 

25–64 metų amžiaus gyventojai pagal išsilavinimo lygį

Created with Highcharts 6.1.4Tūkst.558,2558,2577,6577,6606,2606,2616,3616,3616,8616,8635,1635,1658,5658,5675,7675,7694,5694,5728,7728,7923,6923,6891,9891,9857,3857,3851,8851,8835,3835,3810,1810,1790,8790,8784,8784,8759,0759,0753,2753,2104,0104,0105,8105,8101,8101,883,183,179,479,479,579,576,876,870,470,478,278,284,384,3Aukštas¹Vidutinis²Žemas³201320142015201620172018201920202021202205001 0001 5002 000

____________________

¹ Aukštas – aukštesnysis, aukštasis (iki 2013 m. – ISCED 5, 6, nuo 2014 m. – ISCED 5, 6, 7, 8).
² Vidutinis – pagrindinis su profesine kvalifikacija, vidurinis (be / su profesine kvalifikacija), specialusis vidurinis (ISCED 3, 4).
³ Žemas – neturi pradinio, pradinis (be / su profesine kvalifikacija), pagrindinis (ISCED 0, 1, 2).

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2022 m. gyventojų, per paskutines keturias savaites iki apklausos formaliajame ar neformaliajame mokyme žinių siekė 8,5 proc. 25–64 metų šalies gyventojų (ES vidurkis – 11,9 proc.). Skirtis, kaip ir kitų išsilavinimo rodiklių atveju, tarp lyčių ir gyvenančiųjų mieste ir kaime, akivaizdi.

 

25–64 metų amžiaus gyventojų visą gyvenimą trunkantis mokymasis 2022 m.

Created with Highcharts 6.1.4Proc.8,58,59,79,76,06,06,86,87,77,75,05,010,210,211,511,57,17,1 Iš visoVyraiMoterys Mieste ir kaimeMiesteKaime02,557,51012,5

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje, Eurostato duomenų bazėje

 

Nuotr. Omar Sanou

2022–2023 mokslo metų pradžioje 165,6 iš 1 tūkst. gyventojų mokėsi ar studijavo (2021–2022 m. – 164,7). Iš viso 2022–2023 m. šalies mokymo įstaigose mokėsi ar studijavo 473,7 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Besimokančiųjų skaičius mokymo įstaigose, palyginti su 2021–2022 mokslo metais, padidėjo 13,3 tūkst., arba 2,9 proc.

Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per metus sumažėjo nuo 957 iki 910. 2022 m. rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas priimta 31 tūkst. pirmokų – 2,1 tūkst. (7 proc.) daugiau nei 2021 m. Iš viso 2022–2023 mokslo metų pradžioje pagal bendrojo ugdymo programas buvo ugdoma 344,6 tūkst. mokinių.

2022–2023 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 53 profesinio mokymo įstaigos, kuriose pagal pirminio profesinio mokymo programas mokėsi 26,8 tūkst. mokinių. Kartu su profesija įgyti vidurinį išsilavinimą siekė 13,5 tūkst., arba 50,5 proc., mokinių. 2022 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 8,5 tūkst. kvalifikuotų specialistų.

2022–2023 mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 102,4 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 71,5 tūkst., kolegijose – 30,9 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2021–2022 mokslo metais, studentų skaičius aukštosiose mokyklose šiek tiek sumažėjo (1 proc.). Aukštojo mokslo siekė 39,2 proc. 20–24 metų amžiaus jaunuolių (2021 m. – 39,7 proc.).

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Eurostato svetainėje

 

Mokinių ir studentų skaičius mokymosi įstaigose
Mokslo metų pradžioje

Created with Highcharts 6.1.4551 638531 540515 041503 898485 940467 759459 443458 868460 349473 698357 530357 530344 721344 721335 202335 202330 869330 869326 061326 061322 344322 344325 677325 677327 022327 022330 262330 262344 560344 56045 63545 63546 46246 46246 54346 54347 66147 66142 10142 10134 15634 15627 82427 82427 49927 49926 71426 71426 77226 77243 55043 55041 48541 48539 77239 77237 57137 57135 43335 43333 93833 93832 93132 93132 45232 45231 80731 80730 86030 860104 923104 92398 87298 87293 52493 52487 79787 79782 34582 34577 32177 32173 01173 01171 89571 89571 56671 56671 50671 506 Iš viso besimokančiųjųBendrojo ugdymo mokyklaProfesinio mokymo įstaigaKolegijaUniversitetas2013–20142014–20152015–20162016–20172017–20182018–20192019–20202020–20212021–20222022–20230200 000400 000600 000

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Besimokantys asmenys pagal švietimo lygmenis

 

2018–2019

2019–2020

2020–2021

2021–2022

2022–2023

Vyrai

Moterys

Vyrai

Moterys

Vyrai

Moterys

Vyrai

Moterys

Vyrai

Moterys

Iš viso pagal švietimo lygmenis (0–8 lygmuo)

299 858

299 564

295 420

295 932

294 727

297 165

295 657

298 574

303 894

306 312

Ikimokyklinis ugdymas (0 lygmuo)

67 374

63 784

67 756

63 641

68 448

64 055

69 604

64 876

70 307

65 665

Pradinis ugdymas (1 lygmuo)

60 539

57 137

60 851

57 765

59 780

56 902

59 590

56 655

62 109

59 424

Pagrindinis ugdymas (2 lygmuo)

84 262

78 506

84 920

79 659

85 753

81 267

87 559

82 930

91 955

87 080

Vidurinis ugdymas (3 lygmuo)

33 389

30 069

31 211

28 470

32 043

28 654

31 674

28 437

32 390

29 507

Profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (4 lygmuo)

5 968

6 626

5 193

5 432

4 673

5 418

3 999

4 990

4 104

4 762

Bakalauro ir profesinio bakalauro studijos (6 lygmuo)

37 502

44 676

34 834

42 296

33 342

41 829

32 531

41 507

32 271

40 900

Magistrantūros studijos (7 lygmuo)

9 648

17 222

9 446

17 145

9 510

17 494

9 552

17 670

9 599

17 468

Doktorantūra (8 lygmuo)

1 176

1 544

1 209

1 524

1 178

1 546

1 148

1 509

1 159

1 506

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Mokinių ir studentų, įgijusių pagrindinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, skaičiaus kitimas

Created with Highcharts 6.1.435 68935 68932 57832 57831 54331 54330 74930 74928 11328 11326 07226 07225 79525 79525 29525 29524 87624 87625 46325 46335 49235 49233 98633 98632 82132 82129 30029 30028 39128 39127 57827 57825 37425 37423 93223 93223 53323 53322 67722 67710 85510 85510 01210 0129 5709 5708 8878 8878 3128 3128 0168 0167 4387 4387 4737 4737 4257 4257 0337 03318 56618 56613 90813 90813 48613 48612 31812 31811 20311 20310 74410 74410 10110 1019 3319 3318 4568 4567 7157 715PagrindinisVidurinisAukštasis koleginisAukštasis universitetinis (pagrindinės studijos)2013201420152016201720182019202020212022025 00050 00075 000100 000125 000

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Abiturientai ir absolventai, tais pačiais metais tęsiantys mokslus
Proc.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Nuotr. Maria Teneva

Iš darbo ir mokymosi konteksto „iškritusių“ jaunuolių dalis Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis nėra gąsdinanti. Per paskutinius penkerius metus 15–24 metų amžiaus nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis sumažėjo ir 2022 m. sudarė 9,7 proc. visų to paties amžiaus gyventojų (2021 m. – 10,9 proc.).

18–24 metų jaunuolių, nepasiekusių vidutinio išsilavinimo lygio ir toliau nesimokančių, vertinant pastarąjį dešimtmetį, linkusi mažėti – nuo 6,5 proc. 2012 m. iki 4,8 proc. 2022‑aisiais. Vyrų, anksti pasitraukusių iš švietimo akivaizdžiai daugiau nei moterų.

 

15–24 metų nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis

Created with Highcharts 6.1.4Proc.11,19,99,29,49,18,08,610,810,99,711,69,59,110,09,18,49,712,211,010,210,610,39,38,89,27,67,59,210,89,1 Iš visoVyraiMoterys2013201420152016201720182019202020212022051015

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

18–24 metų jaunimo, neįgijusio vidutinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis

Created with Highcharts 6.1.4Proc.6,35,95,54,85,44,64,05,65,44,87,87,06,96,07,06,15,27,76,45,54,74,64,03,63,83,02,83,44,34,0 Iš visoVyraiMoterys20132014201520162017201820192020202120220246810

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Nuotr. Jilbert Ebrahimi

Neformalusis vyresnio amžiaus žmonių švietimas – trečiojo amžiaus universitetai

Visuomenei vis labiau senstant, daugiau dėmesio skiriama sąlygų, padedančių vyresniojo amžiaus asmenims išlikti aktyviu ir visaverčiu visuomenės nariu, sukūrimui. Vienas iš būdų sukurti tokias sąlygas – specialių mokymo įstaigų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, steigimas.

Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas¹ nurodo, kad tokio pobūdžio įstaigas kurti gali neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (biblioteka, muziejus, trečiojo amžiaus universitetas ir kita įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi.

Trečiojo amžiaus universitetas – tai neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa, teikiantys vyresnio amžiaus asmenų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, tenkinantys jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius¹.


Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų problema

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, atlikęs vyresnio amžiaus žmonių neformaliojo švietimo situacijos analizę ir tyrimus², skelbia, kad Lietuvoje yra žinomi 66 savarankiškai veikiantys trečiojo amžiaus universitetai (TAU) (2018 m. duomenys). Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR) įregistruotos 23 neformaliojo švietimo institucijos, savo pavadinime turinčios žodžius trečiojo amžiaus universitetas.

Egzistuoja bendros neformaliojo suaugusiųjų švietimo ar mokymosi paslaugas teikiančių institucijų sistemos nebuvimo problema, todėl skirtinguose šaltiniuose tokių institucijų skaičius gali skirtis.


Trečiojo amžiaus universitetų pradininkas – 1995 m. įsteigtas Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas Vilniuje

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU) yra visuomeninė neformaliojo vyresnio amžiaus žmonių švietimo įstaiga, ne pelno siekiantis juridinis asmuo. Teisinė forma – asociacija. Priklauso Nacionalinei Trečiojo amžiaus universitetų asociacijai (NTAUA) ir Nacionaliniam švietimo NVO tinklui. Visokeriopai remia vyresnio amžiaus žmonių geresnę socialinę įtraukti į visuomenę, galimybių realizavimą ir jų aktyvų dalyvavimą visuomenės nuomonės formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose. Skatina bendravimą tarp kartų, paremtą solidarumo ir kooperacijos principais.

MČTAU veikla labai įvairi – paskaitos, konferencijos, forumai, diskusijos, praktiniai užsiėmimai, parodos, koncertai, festivaliai, įvairios fizinio aktyvumo pratybos, savanorystės talkos ir kt. 2022 m. MČTAU buvo organizuota daugiau nei 1 000 įvairių renginių. Vykdomi vietiniai ir tarptautiniai projektai. Šiuo metu MČTAU veikia 12 fakultetų, 3 meno kolektyvai, Patirties laboratorija ir įvairūs klubai.

2022 m. į MČTAU užsiregistravo 392 nauji klausytojai, iš jų – 52 vyrai, 14 šeimų. Iš viso 2022–2023 mokslo metais universitetą lankė beveik 2 000 klausytojų. Tarp klausytojų populiariausi yra Turizmo, Kultūros, Užsienio kalbų ir Sveikos gyvensenos fakultetai.


MČTAU tikslai:

- Skatinti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į neformalųjį suaugusiųjų švietimą, akcentuojant mokymosi visą gyvenimą svarbą visaverčiam ir harmoningam gyvenimui;

- Gerinti komunikaciją, bendravimą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, formuojant ir populiarinant pozityvų senjoro įvaizdį;

- Skatinti savanorystę ir kurti kultūrą, kurioje siekiama partnerystės ir socialinio dialogo;

- MČTAU veiklos kryptinga plėtra ir tęstinumo užtikrinimas.


MČTAU uždaviniai:

- Gerinti MČTAU mokymo aktualumą ir kokybę, atsižvelgiant į klausytojų poreikius;

- Organizuoti veiklas, padedančias palaikyti dalyvių efektyvų ir turiningą gyvenimą didinant MČTAU patrauklumą;

- Gerinti MČTAU vidinę ir išorinę komunikaciją;

- Skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir kitais TAU;

- Formuoti MČTAU atviros organizacijos kultūrą;

- Stiprinti MČTAU klausytojų savanorystę ir įsitraukimą į universiteto valdymą ir veiklų įgyvendinimą;

- Dalyvauti įvairioje savanoriškoje veikloje (ilgalaikėje ir trumpalaikėje) už MČTAU sienų;

- Socialinio dialogo skatinimas;

- Siekti skaidraus, universiteto veiklų reglamentavimo.


2016 m. MČTAU veiklą įvertino Europos Parlamentas, suteikdamas Europos piliečio vardą.


Trečiojo amžiaus universitetai (TAU), veikiantys 51 Lietuvos mieste ir rajonuose, susibūrė į Nacionalinę TAU asociaciją, vienijančią per 12 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių.

MČTAU bendradarbiauja su partneriais – kitais šalies TAU, VU Botanikos sodu, Mykolo Riomerio universitetu, Vilniaus kolegija, Vilniaus m. savivaldybe, Karoliniškių seniūnija, Lietuvos nacionaline filharmonija ir kt.

MČTAU dalyvauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse vykdomų projektų veikloje. Vien 2022 m. dalyvauta 9 projektuose.


Informacija apie MČTAU ir NTAUA veiklą bei vykdomus projektus: http://www.mctau.lt/ ir http://www.tauasociacija.lt//

 

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) klausytojai
Metų pabaigoje

Created with Highcharts 6.1.49199191 6011 6011 8551 8552 0022 0022 2722 2722 5242 5241 5331 5331 7071 7071 9961 99679791491491821822022022152152382381301301511511631638408401 4521 4521 6731 6731 8001 8002 0572 0572 2862 2861 4031 4031 5561 5561 8331 833Faktiškai lankančių skaičiusVyraiMoterys2014Amžiaus vidurkis: 70–75metai2015Amžiaus vidurkis: 67–73metai2016Amžiaus vidurkis: 67–72metai2017Amžiaus vidurkis: 65–70metų2018Amžiaus vidurkis: 65–70metų2019Amžiaus vidurkis: 65–70metų2020Amžiaus vidurkis: 67–72metai2021Amžiaus vidurkis: 65–70metų2022Amžiaus vidurkis: 64–75metai01 0002 0003 000

 

Ši informacija parengta remiantis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro duomenimis ir tai nėra oficialioji statistika.

Dėkojame Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetui už bendradarbiavimą.

___________________
¹ Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, 1998 m. birželio 30 d. Nr. VIII‑822.
² https://www.kpmpc.lt/kpmpc/suaugusiuju-svietimas-3/.
³ http://www.mctau.lt/images/pdf/Veiklos-dokumentai/MCTAU-istatai_2017.pdf.

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.