Photo from Pixabay.com

The information is under preparation
 

2019 m., palyginti su 2018 m., prekybos bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,3 proc., palyginti su 2015 m. – 25,1 proc. palyginamosiomis kainomis. Mažmeninės prekybos maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais įmonių apyvarta, palyginti su 2018 m., padidėjo 1,8 proc., palyginti su 2015 m. – 8,6 proc. Ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 8,8 proc., palyginti su 2015 m. – 30,8 proc. palyginamosiomis kainomis.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta, palyginti su 2018 m., padidėjo 14,5 proc., o palyginti su 2015 m. – 76,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 5,4 proc., palyginti su 2015 m. – 26,5 proc. palyginamosiomis kainomis.

Didmeninės prekybos įmonių apyvarta 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,2 proc., palyginti su 2015 m. – 24,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

Didmeninės ir mažmenininės prekybos, variklinių transporto priemonių, maitinimo įmonių apyvartos (be PVM) indeksai 2011–2019 m.
Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, 2015 m. – 100

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Didmeninės ir mažmenininės prekybos, variklinių transporto priemonių, maitinimo įmonių apyvartos (be PVM) indeksai pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.
Palyginti su 2015 m., 2015 m. – 100

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Kind of economic activity

__________________________

Daugiau:

Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) sudėtis

Didmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) sudėtis

Galutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2019 m. iš Lietuvos eksportuota prekių, kurių vertė siekė 29,62 mlrd. EUR, importuota – už 31,95 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 17,81 mlrd. EUR. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 2,33 mlrd. EUR.

2019 m., palyginti su 2018 m., eksportas padidėjo 4,8 proc., importas – 3,3 proc.

2019 m. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 13,3 ir 19 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,2 ir 17,6 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (atitinkamai 11 ir 12,2 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (17,8 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,9 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9,1 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,4 proc.).

2019 m. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (14 proc.), Latviją (9,5 proc.), Lenkiją (7,9 proc.) ir Vokietiją (7,6 proc.), o importavo iš Rusijos (14,5 proc.), Lenkijos (11,8 proc.), Vokietijos (11,7 proc.) ir Latvijos (7,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,4 proc.), Lenkiją (8,8 proc.), Latviją (7,7 proc.), Švediją (6,6 proc.) ir Jungtines Valstijas (5,8 proc.).

Daugiausia prekių eksportuota į ES valstybes – 58,8 proc. bendro Lietuvos eksporto. Daugiausia prekių importuota taip pat iš ES valstybių – 69,1 proc. bendro Lietuvos importo.

Prekių eksportas ir importas

   Tūkst. EUR

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

__________________________

Daugiau:

Prekių eksportas ir importas pagal šalis ir teritorijas

Prekių eksportas ir importas pagal Kombinuotosios nomenklatūros skirsnius

Statistinė informacija apie prekybos įmonių įvykusius, esamus arba būsimus ekonominius įmonės veiklos pokyčius, pasitikėjimo rodiklį, apibūdinantį prekybos veiklos pokyčius ir tendencijas parengta naudojant prekybos įmonių statistinio tyrimo, kitaip dar vadinamo verslo nuomonių tyrimu, duomenis. Statistinis tyrimas yra skirtas trumpalaikei ekonominei analizei ir prognozėms, t. y. ekonominės veiklos ryšiams ir augimo periodams numatyti, esamai šalies ekonominei būklei ir verslo veiklos pasikeitimų krypčiai nustatyti. Jis dažnai naudojamas prognozuojant ekonominio ciklo kritinius taškus.

Prekybos pasitikėjimo rodiklis 2015–2019 m.

   Proc.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

__________________________

Daugiau:

Prekybos įmonės verslo padėties pasikeitimai per praėjusius 3 mėn.

Prekybos įmonės verslo padėties prognozė artimiausiems 3 mėn.

Prekių apyvartos pasikeitimai per praėjusius 3 mėn.

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų  ieškokite Statistikos terminų žodyne.