Siekiant įvertinti galimybę patenkinti gyvybiškai būtinus poreikius, pajamų rodiklių nepakanka. Šiame leidinyje pateikiama pagal bendrą ES metodiką parengta statistinė informacija apie ekonominius sunkumus, socialinius apribojimus ir kai kurių daiktų neturėjimą dėl lėšų stokos.
Namų ūkiuose, kurie negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (430 EUR), gyveno 39,3 proc. gyventojų, valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 10,4 proc. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2022 m. gyveno 34,3 proc. asmenų.
Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto. Kiti išvardyti ekonominiai sunkumai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste.
Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su išvardytais ekonominiais sunkumais, dalis 2018–2022 m.
Namų ūkiuose, turinčiuose kompiuterį, gyveno 84 proc. asmenų, automobilį – 76 proc. 21 proc. asmenų, neturinčių kompiuterio ir 22 proc. asmenų, neturinčių automobilio, kaip pagrindinę to priežastį nurodė lėšų stoką.
Žemiau skurdo rizikos ribos esantys gyventojai buvo prasčiau apsirūpinę kompiuteriais ir automobiliais. Kompiuterio neturėjo 41 proc. žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių asmenų, 10 proc. – dėl pinigų stokos, automobilio – 57 proc. (14 proc. – dėl pinigų stokos).
Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su išvardytais nepritekliais, dalis 2022 m.
Pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, asmuo susiduria su materialiniu ir socialiniu nepritekliumi, jei jis susiduria su bent penkiais materialinio ir socialinio nepritekliaus elementais iš trylikos. Į materialinio ir socialinio nepritekliaus elementų sąrašą įtraukti septyni su namų ūkiu susiję elementai ir šeši su asmeniu susiję elementai.
Jei asmuo susiduria su ne mažiau kaip septyniais materialinio ir socialinio nepritekliaus elementais, laikoma, kad asmuo susiduria su dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi.
Su materialiniu ir socialiniu nepritekliumi 2022 m. susidūrė 12,7 proc. gyventojų, iš jų su dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi – 6 proc. Iš žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų su dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi susidūrė 15,8 proc. gyventojų. Asmenys, gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos ir susiduriantys su dideliu materialiniu ir socialiniu nepritekliumi, 2022 m. sudarė 3,3 proc. visų gyventojų.
8 proc. 16 metų ar vyresnių asmenų 2022 m. nurodė negalintys dėl lėšų stokos bent dalį nusidėvėjusių drabužių pakeisti naujais (ne dėvėtais). Bent kartą per mėnesį susitikti su draugais ar giminaičiais ir pasivaišinti maistu ar gėrimais negalėjo 8 proc. asmenų, reguliariai dalyvauti laisvalaikio veikloje (lankytis kino teatre, teatre, sportuoti) negalėjo 18 proc., o kas savaitę išleisti nedidelę pinigų sumą sau, savo malonumui – 12 proc. asmenų.
65 metų amžiaus ir vyresni asmenys dažniau nei jaunesni asmenys nurodė negalintys pakeisti naujais bent dalies drabužių (13 proc.). Mažiausiai save ribojančių dėl lėšų stokos buvo 16–24 ir 25–39 metų amžiaus grupėse.
Iš skurdo rizikoje gyvenančių asmenų dėl lėšų stokos 20 proc. galėjo sau leisti pirkti tik dėvėtus drabužius, 15 proc. negalėjo bent kartą per mėnesį susitikti su draugais ar giminaičiais ir pasivaišinti maistu ar gėrimais, trečdalis (34 proc.) nedalyvavo laisvalaikio veikloje.
16 metų ir vyresnių asmenų, kurie dėl lėšų stokos neturi arba negali daryti išvardytų dalykų, dalis 2021–2022 m.