2020 m. žemės ūkio surašymo rezultatai
(2022 m. leidimas)

Sąvokos ir paaiškinimai

 

Bendrieji apibrėžimai

Ūkiai – ūkininkų ir šeimos ūkiai bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės, žemės valdoje turintys vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų arba ūkio žemės valdoje turintys mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų, jei žemės ūkio pardavimo pajamos sudaro ne mažiau kaip 1 560 EUR.

Standartinė produkcija – Ekonominiam ūkio dydžiui nustatyti naudojamas rodiklis. Jis rodo kiekvieno žemės ūkio statistinio rodiklio produkcijos vertę atitinkamame regione vidutinėmis sąlygomis. Vertė apskaičiuojama dauginant produkcijos vienetą iš supirkimo kainos. Pridėtinės vertės mokestis, produktų mokesčiai ir tiesioginės išmokos neįskaičiuojami.

Ekonominio dydžio klasės:

Klasės

Ribos eurais

Klasės

Ribos eurais

I

0–< 2 000 EUR

VIII

100 000–< 250 000 EUR

II

2 000–< 4 000 EUR

IX

250 000–< 500 000 EUR

III

4 000–< 8 000 EUR

X

500 000–< 750 000 EUR

IV

8 000–< 15 000 EUR

XI

750 000–< 1 000 000 EUR

V

15 000–< 25 000 EUR

XII

1 000 000–< 1 500 000 EUR

VI

25 000–< 50 000 EUR

XIII

1 500 000–< 3 000 000 EUR

VII

50 000–< 100 000 EUR

XIV

≥ 3 000 000 EUR

 

Ūkininkaujantis asmuo – fizinis asmuo, fizinių asmenų grupė ar juridinis asmuo, kurio lėšomis ir vardu ūkis (valda) veikia ir kuris juridiškai ir ekono­miškai atsakingas už ūkį, t. y. prisiima ekonominę ūkio riziką. Ūkininkaujančiam asmeniui valda gali priklausyti nuosavybės teise, jis gali ją nuomoti arba turėti teisę naudotis svetimu ūkiu ir gauti iš to naudą, būti ūkio savininko turto patikėtiniu.

Ūkio centras – vieta, kurioje pagaminama visa ūkio žemės ūkio produkcija arba didžioji jos dalis. Ūkio centru gali būti:

  • ūkinis pastatas, kuriame laikomi gyvuliai, ar kitas že­mės ūkio gamybai naudojamas statinys (konstrukcija), pvz., šiltnamis, jei jame pagaminama visa arba didžioji dalis ūkio žemės ūkio produkcijos;
  • didžiausias ūkio ariamosios žemės plotas;
  • ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta, jei ji nutolusi nuo vietos, kurioje pagaminama visa ūkio žemės ūkio produkcija arba didžioji jos dalis, ne daugiau kaip 5 km.

Ūkio valdytojas – fizinis asmuo, atsakingas už kasdie­nės gamybinės veiklos organizavimą ūkyje. Paprastai ūkio valdyto­jas yra ūkininkaujantis asmuo. Tais atvejais, kai ūkininkaujantis asmuo nėra ūkio valdytojas, jis gali įpareigoti valdyti ūkį sutuok­tinį, kitą šeimos narį, arba samdyti gimi­nys­tės ryšiais nesusijusį asmenį – administratorių, su kuriuo yra sudaroma darbo sutartis ir kuriam už darbą mokamas atlyginimas.

 

Darbas žemės ūkyje

Sąlyginis darbuotojų skaičius – visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą darbo laiką, skaičiaus suma.

Darbas ūkyje – bet koks darbas, susijęs su žemės ūkio produktų gamyba ir šių produktų savybių palaikymu.

Ūkio darbams priskiriamas organizavimas ir valdymas (pirkimas, pardavimas, apskaita ir kt.); lauko darbai (arimas, šie­na­­vimas, derliaus nuėmimas ir kt.); gyvulių auginimas (pašarų ruošimas, šėrimas, melžimas, gyvulių priežiūra ir kt.); darbai, susiję su pirminių žemės ūkio produktų laikymu, perdirbimu (pvz., grietinės, sviesto, varškės, sūrio gamyba), apdorojimu, paruošimu rinkai ir pan. (silosavimas, pakavi­mas ir kt.); priežiū­ros darbai (pastatų, mašinų, įrenginių remontas ir kt.).

Kitas mokamas darbas – bet koks darbas, kuris nėra priskiriamas prie ūkio darbų, bet už kurį asmuo gauna atly­ginimą. Kitas darbas gali būti tiesiogiai susijęs arba nesu­si­jęs su ūkiu.

Laikinai samdomas darbuotojas – asmuo, kurį ūkininkaujantis asmuo samdo dirbti darbus tam tikrą laiką (per bulviakasį, šienapjūtę, rinkti akmenis, uogas ir pan.). Nurodytas vyrų ir moterų bendras dirbtų dienų skaičius (per pastaruosius 12 mėn.).

Laikinai samdomų darbuotojų darbo laikas perskaičiuo­jamas į nuolat samdomų darbuotojų (dirbančių visą darbo dieną) darbo laiką, net jeigu rašytinėje ar žodinėje samdos sutartyje buvo nurodyta, kad darbo diena yra trumpesnė arba ilgesnė už nuolat samdomo darbuotojo darbo dieną.

Samdomasis darbuotojas –  asmuo, dirban­tis už atlyginimą. Už darbą jam gali būti sumokėta ne tik pinigais, bet ir natūra, t. y. maisto ir ne maisto produktais, nemo­ka­mai leidžiant naudotis suteiktu gyvenamuoju plotu ir pan.

Prie samdomų darbuotojų priskiriami ir asmenys, kurie nuro­dytu laikotarpiu dirbo nuolat, bet viso laikotarpio neiš­dirbo dėl specifinių gamybos sąlygų (pvz., daržininkystės, sodinin­kys­tės ūkių darbuotojai, kurie dirba tik tam tikrą ribotą laikotarpį (trumpalaikiai sezoniniai darbuotojai neįtraukiami); atostogų, karinės tarnybos, ligos, nelaimingų atsitikimų, mirties ar pan.; įsidarbinimo ūkyje pradžios ar pabaigos (darbuotojai, kurie per pastaruosius 12 mėn. dirbo viename ūkyje, o po to perėjo dirbti į kitą); dėl nenumatytų priežasčių (potvynio, gaisro ir pan.) nutraukus darbą ūkyje.

Ūkio darbuotojai – visi asmenys, per pastaruosius 12 mėn. dirbę ūkio darbus. Duomenys apie vieną asmenį įrašomi tik vieną kartą, net jeigu asmuo ūkyje atliko daug funkcijų, pvz., jei ūkininkaujančio asmens sutuoktinis buvo ir ūkio valdytojas.

 

Dirvos ir mėšlo valdymo praktika

Ariamosios žemės dirbimo metodai:

Įprastinis žemės dirbimas (gilus arimas plūgu) – pirminis žemės dirbimas, atliekamas verstuviniu plūgu, vėliau viršutinį išartos dirvos sluoksnį išpurenant akėčiomis.

Tausojamasis (neariamasis) žemės dirbimas – žemės dirbimas dažniausiai neariant žemės, kai dalis (bent 30 proc.) augalų liekanų paliekama dirvos paviršiuje erozijos kontrolei ir drėgmės apsaugai (pvz., neverstuvinis žemės purenimas ar kiti dirvą tausojantys žemės dirbimo būdai).

Be įdirbimo (tiesioginė sėja) – sėklų įterpimas į priešsėlio ražieną niekaip neįdirbant dirvos.

Ariamosios žemės danga žiemą:

Įprasti žieminiai pasėliai – ariamosios žemės plotas, kuriame pasėliai sėjami rudenį ir žiemoja per visą žiemą (tai įprastiniai pasėliai, tokie kaip žieminiai kviečiai, kvietrugiai, miežiai).

Antsėliai arba tarpiniai pasėliai – pasėliai, sėjami norint palaikyti uždengtą dirvožemio paviršių žiemą ir taip išlaikyti optimalias agrofizikines ir chemines jo savybes, išsaugoti mais­tines medžiagas. Antsėliai beveik nenaudingi ekonomiškai, jie sėjami siekiant apsaugoti dirvožemį ir maistines medžiagas. Dažniausiai pavasarį, prieš sėjant kitus augalus, jie užariami. Jų derlius nenuimamas, jie nenaudojami pašarui. Tačiau antsėlių sėjimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti ekonomi­nius, aplinkai žalą darančius nuostolius, kadangi ariamoji žemė be dangos, arba jei joje yra tik augalų liekanos, ypač jautri dirvožemio erozijai ir maistinių medžiagų bei trąšų praradimui. Šie pasėliai neturėtų būti painiojami su įprastais žieminiais pasėliais arba pievomis.

Augalų liekanos (ražienos ir kita) – gali būti šiaudai, ražie­nos ir kitų augalų dalys, sudarantys gerą mulčių (pvz., cukrinių runkelių lapai), nepaisant to, kad jos likusios nuo ankstesnio derliaus arba atvežtos iš kitur. Neįskaičiuojamos bulvės, nes jos labai greitai supūva. Paprastai dirva baigiama dirbti pavasarį. Tačiau jeigu dirvožemio paviršiuje paliekamas pakankamas augalų liekanų kiekis, tam tikri dirvožemio dirbimo darbai gali būti atliekami ir rudenį. Šiaudai gali būti panaudojami energetiniams ar kitokiems tikslams, tačiau dirvos paviršiuje jų turi likti apie 10 proc. buvusio kiekio.

Suarta, bet neapsėta dirva – ariamosios žemės plotas, kuris rudenį suariamas ar kitaip įdirbamas, bet neužsėjamas ir neuždengiamas augalų liekanomis ir taip paliekamas iki pavasario žemės ūkio darbų, atliekamų prieš sėją arba sėjos metu. Ariamoji žemė, kurią įdirbus ant paviršiaus lieka daugiau negu 10 proc. ten augusių augalų liekanų, priskiriama augalų liekanų (ražienos ir kita) grupei.

Tręšimo mėšlu būdai:

Įpurškimas – tręšimas skystu mėšlu arba srutomis, įpurš­kiant į dirvoje padarytus įvairaus gylio griovelius atsižvelgiant į purškiklio tipą.

Paskirstymas – skystas mėšlas arba srutos paskleidžiami lygiagrečiomis juostomis neskleidžiant mėšlo tarp tų juostų ir naudojant prie cisternos ar traktoriaus pritvirtintą aparatą (skirstytuvą) skystam mėšlui arba srutoms išpilti ant žemės.

Platus skleidimas – mėšlas paskleidžiamas žemės ar augalų ploto paviršiuje, nenaudojant paskirstymo ar įpurškimo technikos.

 

Kita, ne žemės ūkio, veikla

Akvakultūra – žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų orga­niz­mų dirbtinis auginimas gėlame arba jūros vandenyje, jei yra naudojami ūkio ištekliai (žemė, pastatai, įranga ir pan.).

Amatai – ūkininkaujančio asmens, šeimos narių ar samdo­mųjų darbuotojų, jei jie dar dirba ir ūkio darbus, pagaminti gaminiai, rankdarbiai, neatsižvelgiant į tai, kaip jie parduodami.

Atsinaujinančios energijos gamyba (parduoti) – parduoti gaminama atsinaujinanti energija, įskaitant biokurą, biodujas ar elektros energiją, gaminamą vėjo malūnų, van­dens jėgainių ar kitos įrangos ar iš žemės ūkio gaunamų žaliavų. Neįskaičiuojama žemės nuoma atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių (pvz., vėjo malūnų) statybai; vien tik žaliavų pardavimas kitam ūkiui ar įmonei atsinauji­nančiai energijai gaminti; atsinau­jinan­čios energijos gamyba tik ūkio reikmėms.

Kaimo turizmas – visa turizmo veikla (nakvynės pas­laugos, turistų ar kitų grupių supa­žindinimas su ūkiu, sporto ir rekreacinė veikla ir kt.), jei naudojamas ūkio plotas, pas­tatai ar kiti ištekliai.

Kita ūkio veikla – bet kuri kaimo vietovėje vykdoma veikla, nelaikoma žemės ūkio veikla, t. y. veikla, nesusijusi su ūkio darbais, tačiau tiesiogiai susijusi su ūkiu ir turinti jam ekonominį poveikį. Tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla – veikla, kurią atliekant naudojami ūkio ištekliai (plotas, pas­ta­tai, mašinos ir t. t.) arba produktai. Jei nenaudojami jokie kiti ūkio ištekliai, o tik ūkio darbo jėga, ši veikla nelai­koma tiesiogiai su ūkiu susijusia veikla.

Medienos ir medienos dirbinių gamyba – me­die­nos žaliavos pirminis apdorojimas (pvz., rąstų, me­die­nos pjovi­mas). Tolesnis perdirbimas (pvz., baldų ga­mi­­nimas) priski­riamas ne šiai, o tradicinių amatų grupei.

Miškininkystė – miškininkystės darbai, naudojant ūkio darbo jėgą, žemės ūkio techniką ir įrangą.

Produktų perdirbimas – pirminių žemės ūkio produktų per­dirbimas į antrinius produktus, neatsižvelgiant į tai, ar žaliava gaminama ūkyje ar perkama iš kitur (pvz., mėsos perdirbimas, sūrių gamyba ir kt.). Ūkio produktų gamyba vartoti sau arba tokių produktų pertekliaus pardavimas neįskaičiuojami.

 

Žemė ir jos naudojimas

Ariama žemė – naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas, kurį užima žemės ūkio augalų pasėliai (įskaitant šiltnamių plotą) ir pūdymai.

Kita žemė – plotai, tiesiogiai nenaudojami produktams gaminti, bet būtini ūkio veiklai (žemė po pastatais, sodybų kiemai, keliai, vandenys ir kt.); žemės ūkio produktams ga­minti netinkami plotai (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, pelkės, raistai, durpynai, krūmynai ir kt.); ilsėtis skirti želdiniai (parkai, pievelės ir kt.).

Naudojamas žemės ūkio naudmenas sudaro ariamosios žemės, kultūrinių ganyklų, natūralių pievų ir ganyklų ir dau­gia­mečių augalų plotai.

Pievos ir ganyklos – plotai, apaugę natūra­liomis dau­gia­me­tėmis pašarinėmis žolėmis, naudojami arba tinkami naudoti šienauti ar gyvuliams ganyti. Vienmečių žolių plotai ar pūdymai, kuriuose ganomi gyvuliai, priskiriami ne prie ga­nyklų, bet prie ariamosios žemės. Miške šienaujamas ar ga­no­mas plotas prie pievų ir ganyklų nepriskiriamas.

Pūdymas – sėjomainos laukas, per visą augalų vege­ta­cijos laikotarpį arba nemažą jo dalį paliktas neapsėtas. Paprastai laukas paliekamas pailsėti vienus ūkinius metus. Pūdymu laikoma tuščia žemė be augalų; žemė su savaime augančiais augalais, kuriuos galima naudoti kaip pašarą ar užarti; žemė, užsėta sideraciniais augalais. Dažniausiai šis sėjomainos laukas rengiamas žiemkenčių sėjai.

Sėklavaisių ir kaulavaisių plotai – žemės plotai, užso­dinti obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, svarainiais ir kt. sėklavaisiais bei kaulavaisiais, kurie užima plotą ilgą laiką ir duoda derlių kelerius metus. Ūkių parkai, žemės plotai, ap­sodinti dekoratyviniais medžiais, vejos, gėlių darželiai laikomi poilsio vieta ir šiai grupei nepriskiriami.

Uogynai – žemės plotai, užsodinti juodaisiais, raudo­nai­siais ir baltaisiais serbentais, agrastais, avietėmis, aroni­jomis ir kt.

Visas žemės plotas – naudojamos ir nenau­doja­mos žemės ūkio naudmenos, miškai, vandenys ir kita žemė.

 

Žemės ūkio augalų pasėliai

Pasėliai – ariamosios žemės dalis, kurią užima pasėti ar pasodinti augalai einamųjų metų derliui.

 


Ekonominio dydžio klasės

Naudojamos žemės ūkio naudmenos

Standartinė produkcija

Ūkiai

Ūkininkaujantis asmuo

Pasėliai

Sąlyginis gyvulių vienetas

Sąlyginis darbuotojų skaičius