Nuotr. iš Pixabay.com

Remiantis ES teisės aktų nustatytais reikalavimais, Baltijos šalys, kaip ir kitos ES valstybės narės, 2020 m. turėjo atlikti žemės ūkio surašymą. Turėjo būti užtikrinta, kad į surašymo aprėptį nepateks tik mažiausios žemės ūkio valdos, kartu sudarančios ne daugiau kaip 2 proc. visų naudojamų žemės ūkio naudmenų, arba kurių laikomų ūkio gyvulių skaičius sudaro ne daugiau kaip 2 proc. bendro ūkių sąlyginių gyvulių vienetų skaičiaus. Bendra statistinių duomenų rengimo metodų sistema ES leidžia palyginti Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio rodiklius.

Pagrindiniai žemės ūkio rodikliai 2020 m.

Ūkių skaičius 2020 m. 

Vidutinis ūkio dydis pagal žemės ūkio naudmenas 2020 m.

2020 m. surašymo duomenimis, daugiausia ūkių buvo Lietuvoje – 64 proc. daugiau nei Estijoje ir Latvijoje kartu sudėjus, bet vidutinis ūkio dydis čia buvo mažiausias. Estijoje ūkių skaičius buvo mažiausias, bet vidutinis ūkio dydis – beveik keturis kartus didesnis už Lietuvos. Ūkių skaičius 2020 m., palyginti su 2010 m., sumažėjo visose Baltijos šalyse – Lietuvoje – 34 proc., Estijoje – 25 proc., Latvijoje – 17,3 proc. Vidutinis ūkio dydis pagal žemės ūkio naudmenas didėjo taip pat visose Baltijos šalyse.

Ūkių skaičius ir vidutinis jų dydis

Žemės pasiskirstymas 2020 m. 
Procentai

Žemės pasiskirstymas 2020 m.

Naudojamos žemės ūkio naudmenos didžiausią santykinę dalį (94,4 proc.) visame ūkių žemės plote užėmė Lietuvoje, o didžiausią santykinę dalį (22,1 proc.) užimantys miškai buvo Latvijoje – ten naudojamos žemės ūkio naudmenoms sudarė tik 69,6 proc. viso ūkių žemės ploto.

Ūkių struktūra pagal naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą 2020 m.
Procentai

Ūkiai pagal naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą 2020 m.

Ūkių struktūra pagal naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą 2020 m.
Procentai

Ūkių struktūra pagal naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą Lietuvoje ir Latvijoje buvo panaši, o Estijoje buvo mažiau smulkių ūkių. Ūkiai, kurių naudojamos žemės ūkio naudmenos sudarė iki 5 ha, Estijoje sudarė tik 8,5 proc. visų ūkių, o Lietuvoje ir Latvijoje tokių ūkių buvo atitinkamai 50,1 ir 47,1 proc. Ūkių, patenkančių į vidutinio dydžio grupes, t. y. nuo 10 iki 50 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, Lietuvoje buvo 21,5 proc., Estijoje bei Latvijoje atitinkamai – 38,7 ir 24,4 proc. Ūkių, kurių naudojamos žemės ūkio naudmenos užėmė didesnį kaip 500 ha plotą, didžiausia dalis (3,7 proc. visų ūkių) buvo Estijoje. Latvijoje tokių ūkių buvo 0,9 proc., Lietuvoje – 0,4 proc.

Pasėlių struktūra 2020 m. 

Pasėliai 2020 m.
Tūkst. ha

Pasėlių struktūra 2020 m.
Procentais

Pasėlių struktūra Estijoje ir Latvijoje buvo panaši: didžiausią dalį (daugiau nei pusę) pasėlių ploto užėmė javai, kiek mažesnę (apie ketvirtadalį) – pašariniai augalai, dar mažesnę dalį (apie 11 proc.) – pramoniniai augalai. Lietuvoje 63,9 proc. pasėlių ploto užėmė javai, 13 proc. – pramoniniai augalai, 11,9 proc. – pašariniai augalai, 6 proc. – ankštiniai augalai.

Ūkinių gyvūnų skaičius 2020 m.

2020 m. Lietuvoje buvo laikoma daugiau visų rūšių ūkinių gyvūnų negu Estijoje ar Latvijoje, išskyrus ožkas – jų Latvijoje buvo daugiau. Latvija pagal visų rūšių ūkinių gyvūnų skaičių lenkė Estiją. Lietuvoje galvijus laikė 28 proc. visų ūkių, Latvijoje – 23,8 proc., Estijoje – 23 proc.

Vidutinis galvijų skaičius vienam ūkiui 2020 m.

Vidutinis ūkinių gyvūnų skaičius vienam ūkiui 2020 m.

Tačiau stambiausi galvijų ūkiai buvo Estijoje – vidutiniškai vienam galvijų ūkiui čia teko 99,7 galvijo, Latvijoje – 25, Lietuvoje – 17,6 galvijo.

Kiaulininkystės ūkiai buvo didžiausi Estijoje. Nors kiaules šalyje laikė tik 0,6 proc. ūkių, tačiau vidutiniškai vienam kiaulininkystės ūkiui teko 4 228,8 kiaulės. Latvijoje ir Lietuvoje kiaulininkystės ūkiai daug mažesni: Latvijoje vienam ūkiui, auginančiam kiaules, teko 90 kiaulių, Lietuvoje – 64,5.

Ūkiai pagal galvijų skaičių 2020 m.

Ūkiai pagal kiaulių skaičių 2020 m.

Ūkių struktūra pagal ūkininkavimo kryptį 2020 m.

Ūkių skaičius pagal ūkininkavimo kryptis 2020 m.

2020 m. Baltijos šalyse ūkių specializacijos struktūra buvo nevienoda: didžiausia lauko augalų auginimu užsiimančių ūkių santykinė dalis buvo Latvijoje – net 61 proc. ūkių, Estijoje ir Lietuvoje tokie ūkiai sudarė 53 ir 43 proc. Estijoje daugiausia ūkių specializavosi ganomų gyvulių laikymo srityje – 24 proc., Latvijoje ir Lietuvoje tokie ūkiai sudarė 18 ir 15,2 proc. Mišrios augalininkystės ir gyvulininkystės specializacijos ūkių daugiausia buvo Lietuvoje – apie 16,5 proc., Latvijoje tokie ūkiai sudarė 10,7 proc., Estijoje – 6,6 proc.

Daugiau:

Estijos statistikos duomenų bazė

Latvijos statistikos duomenų bazė