Ekosisteminių paslaugų įvertinimas

Vykdydama projektą „Aplinkosaugos tikslų klasifikatoriaus (CEP) diegimas, ekosisteminių paslaugų įvertinimas ir ketvirtinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sąskaitų sudarymas“, Valstybės duomenų agentūra pirmą kartą Lietuvoje atliko ekosisteminių paslaugų vertinimą. Šis vertinimas atliktas siekiant pasirengti nuo 2026 m. pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus rengti ekosistemų sąskaitas.

Tyrimas atskleidė įvairių ekosistemų – miškų, pievų, pasėlių, vandens telkinių ir urbanizuotų teritorijų – indėlį į visuomenės gerovę ir ekonomiką. Ekosisteminės paslaugos apima aprūpinimą, klimato reguliavimą, oro kokybės gerinimą bei rekreacines galimybes. Šie eksperimentinės statistikos rezultatai sudaro prielaidas nuosekliam ekosistemų teikiamos naudos vertinimui ir duomenimis grįstų sprendimų aplinkosaugos, klimato politikos bei tvaraus vystymosi srityse priėmimui.  

Ekosisteminių paslaugų vertinimas atliktas naudojant Eurostato sukurtą įrankį INCA (angl. Integrated system for Natural Capital Accounting). Tai integruota, standartizuota, modelių taikymu pagrįsta sistema, skirta ekosisteminių paslaugų kiekybiniam vertinimui ir jų integravimui į ekosistemų sąskaitas, remiantis Aplinkos ekonominių sąskaitų sistema – Ekosistemų apskaita (SEEA EA). Atliekant vertinimą naudojami geoerdviniu pagrindu veikiantys modeliai, taip pat palydoviniai ir žemės naudmenų duomenys, vertinamas potencialas, paklausa ir faktinis naudojimas. Šis įrankis buvo pasitelktas vertinant 2021 ataskaitinių metų rodiklius.

Apie ekosistemines paslaugas

Ekosisteminės paslaugos – tai gamtos teikiama nauda žmonėms ir ekonomikai. Jos apima aprūpinimą maistu ir žaliavomis, oro kokybės gerinimą, temperatūros reguliavimą miestuose ir rekreacines galimybes. Vertinimo rezultatai rodo, kad skirtingos ekosistemos atlieka skirtingas funkcijas – miškai ypač svarbūs klimato reguliavimui, pasėliai – maisto gamybai. Urbanizuotos teritorijos taip pat daro teigimą poveikį gyvenimo kokybei. Tai patvirtina, kad gamtos išsaugojimas ir tvarus jos išteklių naudojimas yra tiesiogiai susiję su žmonių gerove.

Ekosisteminių paslaugų tipai:

1. Aprūpinimo paslaugos:
   1. aprūpinimas žemės ūkio augalais
   2. žemės ūkio augalų apdulkinimas
   3. aprūpinimas mediena
2. Reguliavimo ir palaikymo paslaugos:
   1. oro filtravimas
   2. pasaulinis klimato reguliavimas
   3. vietinis klimato reguliavimas
3. Rekreacinės paslaugos:
   1. gamtinis turizmas.

Ekosisteminių paslaugų sąskaitose apskaitomas faktinis ekosistemų teikiamų ekosisteminių paslaugų srautas ir jų naudojimas valstybės teritorijoje.

Ekosisteminių paslaugų teikimas skirstomas atsižvelgiant į 12 Europoje klasifikuojamų ekosistemų tipų:

1. Gyvenvietės ir kitos dirbtinės teritorijos
2. Pasėliai
3. Pievos (ganyklos, pusiau natūralios ir natūralios pievos)
4. Miškai ir miškingos vietovės
5. Viržynai ir krūmynai
6. Retai augalija apaugusios ekosistemos
7. Gėlavandenės šlapynės
8. Upės ir kanalai
9. Ežerai ir tvenkiniai
10. Jūrų įlankos ir tarpiniai vandenys
11. Jūrų pakrančių paplūdimiai, kopos ir šlapynės
12. Jūrų ekosistemos (pakrančių vandenys, šelfai ir atviras vandenynas).

Lietuvoje yra 11 ekosistemų tipų, kadangi 6 tipo (retai augalija apaugusios ekosistemos: uolynai, ledynai, smėlio lygumos) Lietuvoje neaptinkamos.

Ekosisteminių paslaugų vartojimas skirstomas pagal Europos ekonominių sąskaitų vartojimo rūšis:

• Pramonės sektorių tarpinis vartojimas                       
• Valdžios sektoriaus galutinis vartojimas               
• Namų ūkių galutinis vartojimas
• Bendrojo kapitalo formavimas        
• Eksportas

Ekosisteminių paslaugų rūšys

Aprūpinimas žemės ūkio augalais – tai ekosistemų indėlis į augalų augimą, apytikriai apskaičiuojamas remiantis įvairios paskirties kultūrinių augalų derliaus kiekiu. Tai apima maisto ir pluošto gamybą, pašarų ir energijai skirtų augalų produkciją, taip pat ganyklų biomasę.

Mūsų šalyje šią paslaugą teikia pasėliai, kurių derlius naudojamas įvairioms reikmėms, ganyklų biomasę užtikrina pievos. Dalis daržovių auginama gyvenviečių šiltnamiuose. Paslauga išreiškiama kaip užauginto derliaus kiekis, išreikštas tūkstančiais tonų.

Augalų apdulkinimas – reguliuojamojo pobūdžio ekosistemų paslauga, apibrėžiama kaip augalų apvaisinimas, kuriame dalyvauja vabzdžiai ir kuris užtikrina arba padidina augalų derlių. Vertinant šią paslaugą nustatoma biologinės įvairovės, ypač vabzdžių apdulkintojų, svarba žemės ūkiui. Paslauga išreiškiama kaip derliaus dalis (tūkstančiais tonų), priklausanti nuo apdulkinimo. Jai vertinti dažniausiai taikomi modeliai, pagrįsti buveinių tinkamumu ir apdulkintojų paplitimu. Rodiklis leidžia įvertinti galimus biologinės įvairovės praradimo padarinius.

Daugiausia vabzdžių apdulkintojų atskrenda iš miškų ir pasėlių, maža dalis – iš gėlavandenių šlapynių ir pievų.

Aprūpinimas mediena – tai ekosistemų indėlis į medžių ir kitos sumedėjusios biomasės prieaugį; duomenys pateikiami kaip medienos su žieve grynasis prieaugis, išreikštas tūkst. m³.

Medienos prieaugis fiksuojamas tik miškuose, iš kurių gali būti tiekiama mediena (t. y. neįtraukiami rezervatai, draustiniai ir kiti saugomi miškai).

Oro filtravimo paslauga – ekosistemų (ypač augalijos) gebėjimas sulaikyti ir pašalinti atmosferos teršalus. Tai sušvelnina žalingą teršalų poveikį bei tiesiogiai prisideda prie žmogaus sveikatos ir gyvenimo kokybės. Ji vertinama pagal absorbuotų kietųjų dalelių kiekį, išreikštą tonomis.

Daugiausia kietųjų dalelių absorbuoja pasėlių ir miškų augalija.

Pasaulinis klimato reguliavimas – ekosistemų indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje mažinimą, šalinant anglies dioksidą iš atmosferos (vykdant bendrąją sekvestraciją) ir kaupiant anglį ekosistemose. Duomenys pateikiami kaip bendras sekvestruoto anglies dioksido kiekis tonomis sausumos ekosistemose, taip pat kaip ekosistemose sukauptos organinės anglies atsargos virš žemės ir dirvožemyje išreikštos tonomis.

Miškai ir pievos sekvestruoja anglį, tačiau anglies atsargos kaupiamos visose sausumos  ekosistemose, daugiausia jų sukaupia miškai.

Vietos klimato reguliavimas yra ekosistemų indėlis į aplinkos atmosferos sąlygų reguliavimą miestuose. Augalija gerina žmonių gyvenimo sąlygas ir sudaro palankesnes sąlygas ekonominei veiklai. Vertinamas temperatūros sumažėjimas miestuose dėl miestų augalijos poveikio (Celsijaus laipsniais, dienomis, kai temperatūra viršija 25 ºC).

Paslauga ypač reikšminga urbanizuotose teritorijose – ekosistemos jose mažina „šilumos salų“ efektą.

Šis rodiklis apskaičiuotas šešiems didžiausiems Lietuvos miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui ir Alytui. Efektyviausiai miestų temperatūrą mažina miškai, taip pat gyvenvietėse ir miestuose esantys želdiniai ir žaliosios erdvės.

Gamtinės su turizmu susijusios paslaugos apima ekosistemų teikiamas rekreacijos ir laisvalaikio galimybes. Ekosistemų biofizinės charakteristikos ir ypatybės sudaro sąlygas žmonėms naudotis šiomis paslaugomis tiesiogiai natūralioje aplinkoje. Paslaugos teikimo mastas vertinamas pagal nakvynių viešbučiuose, nakvynės namuose, stovyklavietėse ir kitose apgyvendimo vietose, kurias galima susieti su lankymusi ekosistemose, skaičių.

Miškai, vandens telkiniai, jūros pakrantės paplūdimiai ir kopos, kaimo turizmo sodybos šalia pasėlių pritraukia lankytojus ir sukuria turizmo srautus.

Ekosisteminės paslaugos padeda atskleisti gamtinės įvairovės vertę ir įtraukti ją į ekonominį ir statistinį vertinimą. Nors šių paslaugų vertinimas yra svarbus priimant sprendimus, būtina suprasti, kad naudojami rodikliai dažnai yra supaprastinti, todėl vertinant rezultatus būtina atsižvelgti į žemės naudojimo struktūrą, žmogaus veiklos intensyvumą, ekologinę būklę ir biologinę įvairovę ir kitus susijusios veiksnius.

Ekosisteminių paslaugų vartojimas

Ekosisteminių paslaugų vartotojais gali būti namų ūkiai, pramonės arba valdžios sektoriai.

Kai ekosistemų teikiama nauda yra tiesioginė ir žmonės ją jaučia savo aplinkoje (pvz., oro filtravimas, miesto vėsinimas, turizmas), pagrindiniais vartotojais laikomi namų ūkiai.

Jei paslaugos daugiausia naudojamos ekonominėje veikloje (pvz., medienos tiekimas, žemės ūkio produkcija, augalų apdulkinimas) vartotoju laikomas pramonės sektorius.

Kai paslaugos nauda yra kolektyvinė ir negali būti priskirta konkretiems vartotojams (pvz., pasaulinis klimato reguliavimas ), vartotojas – valdžios sektorius.

Rekomenduojama ekosisteminių paslaugų vartojimą skirstyti taip:

Lentelėje parodyta, kaip įrankis INCA skirsto paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad gamtinio turizmo paslauga priskiriama namų ūkių vartojimui, kai ja naudojasi vietiniai turistai, užsienio turistų atveju ji laikoma paslaugų eksportu.

Ekosisteminės paslaugos

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos

Taip pat buvo parengtos eksperimentinės ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos, kurios parodo, kiek ekonomikos sektoriai per tam tikrą ketvirtį į atmosferą išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jos padeda stebėti klimato kaitos tendencijas beveik realiuoju laiku ir vertinti ekonomikos pokyčių įtaką šioms emisijoms.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), diazoto monoksidas (N₂O) ir fluorintos dujos (F-dujos), o jų emisijos išreiškiamos bendru matavimo vienetu – CO₂ ekvivalento tonomis.

Ketvirtinių įverčių sudarymo metodika gali būti apibūdinama kaip ekonometrinis-statistinis metodas, dažnai taikomas rengiant ketvirtines nacionalines sąskaitas.

Pagrindinis metodologinis ketvirtinių ŠESD sąskaitų sudarymo principas – metinės į orą išmetamų teršalų sąskaitų laiko eilutės suskaidomos į ketvirtines reikšmes ir prognozuojamos tos reikšmės, kurių metiniai duomenys dar nėra prieinami.

Abiejuose etapuose – laikinojo suskaidymo ir ekstrapoliacijos – remiamasi pagalbine informacija, kurią suteikia trumpesnio laikotarpio prognoziniai kintamieji (indikatoriai), padedantys apytikriai atspindėti tikslinio kintamojo, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, ketvirtinę dinamiką.

Ketvirtinės ŠESD emisijų sąskaitos

Projektą finansuoja Europos Sąjunga

Šio projekto turinys atspindi tik autoriaus požiūrį ir už jį atsako tik autorius. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą.