Valstybės duomenų agentūra atliko eksperimentinę Lietuvos teritorijoje pasiekiamų interneto platformų (t. y. Lietuvos ir užsienio įmonių valdomų interneto platformų) analizę. Viešojo sektoriaus interneto platformos teikiančios viešąsias ir (ar) administracines paslaugas į tyrimą neįtrauktos.

Interneto platforma – skaitmeninė paslauga, palengvinanti dviejų ar daugiau skirtingų, bet tarpusavyje susijusių vartotojų grupių (įmonių ar asmenų), sąveiką internetu.

Interneto platformos tampa stipria inovacijų varomoji jėga ir atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos ir viso pasaulio skaitmeninėje visuomenėje ir ekonomikoje. Interneto platformų sritys apima įvairią veiklą, pvz., interneto prekyvietes, socialinę žiniasklaidą, kūrybinio turinio parduotuves, programėlių parduotuves, kainų palyginimo svetaines, ryšių paslaugas, mokėjimo sistemas, bendro vartojimo (angl. collaborative / share economy) platformas, informacijos paieškos sistemas. Jos didina prekių ir paslaugų pasirinkimą, kelia pramonės efektyvumą ir konkurencingumą ir gali padidinti vartotojų dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Pagal platformų paslaugų pobūdį, sugrupavome Lietuvos teritorijoje pasiekiamas interneto platformas pagal paslaugų sritis.

Lietuvos teritorijoje pasiekiamos interneto platformos pagal paslaugų sritis
Lietuvos teritorijoje pasiekiamos interneto platformos – 100 proc.

Beveik trečdalis (31,5 proc.) Lietuvos įmonių, valdančių interneto platformas, pagal pagrindinę ekonominę veiklą priskiriamos informacijos ir ryšių veiklų grupei, jų valdomos platformos yra įvairių paslaugų arba specializuotų skelbimų interneto svetainės. Antroje vietoje (19,4 proc.) – didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės ir tarp jų valdomų platformų dominuoja interneto prekyvietės. Kitų Lietuvos įmonių, valdančių interneto platformas, pagrindinės ekonominės veiklos yra labai įvairios ir ne visada jos atitinka interneto platformos paslaugų pobūdį.

Lietuvos įmonės, interneto platformų valdytojos, pagal įmonės ekonominę veiklos rūšį
Visos Lietuvos įmonės, interneto platformų valdytojos, – 100 proc.

Ekonominės veiklos rūšys

  C    Apdirbamoji gamyba

  D    Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

  G    Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

  H    Transportas ir saugojimas

  I      Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

  J     Informacija ir ryšiai

  K    Finansinė ir draudimo veikla

  L    Nekilnojamojo turto operacijos

  M    Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

  N    Administracinė ir aptarnavimo veikla

  P    Švietimas

  Q    Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

  R    Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

  S    Kita aptarnavimo veikla

Pagal įmonės teisinę formą (kaip ir visoje šalies ekonomikoje) dominuoja uždarosios akcinės bendrovės, sudarančios 76,6 proc. visų Lietuvos įmonių, valdančių platformas. Tarp interneto platformų valdytojų – 17,8 proc. yra mažosios bendrijos – tikėtina, kad jos ir buvo sukurtos siekiant įteisinti interneto platformos ūkinę veiklą.

Lietuvos įmonės, interneto platformų valdytojos, pagal įmonės teisinę formą
Visos Lietuvos įmonės, interneto platformų valdytojos, – 100 proc.

UAB ir mažųjų bendrijų dominavimą tarp Lietuvos įmonių, platformų valdytojų, patvirtina ir įmonių pasiskirstymas pagal jų darbuotojų skaičių. Beveik du trečdaliai (65,3 proc.) platformų valdytojų – mikro įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų. Prie didelių įmonių (turinčių virš 250 darbuotojų) priskiriama 1,6 proc. platformų valdytojų.

Lietuvos įmonės, interneto platformų valdytojos, pagal darbuotojų skaičiaus grupes

Be atskiros interneto platformų veiklos apklausos nėra galimybių tiksliai vertinti jų suteikiamos ekonominės naudos. Pagal Lietuvos įmonių, platformų valdytojų, metinę apyvartą – dominuoja įmonės, kurių apyvarta neviršija 2 mln. EUR. 6,4 proc. įmonių metinė apyvarta 11 mln. EUR ir daugiau.

Lietuvos įmonės, interneto platformų valdytojos, pagal apyvartos dydžio grupes
Visos Lietuvos įmonės, interneto platformų valdytojos, – 100 proc.

Interneto platformų statistinė analizė atlikta be tiesioginės apklausos. Duomenų šaltinis – Lietuvos teritorijoje pasiekiamų interneto platformų empirinis identifikavimas. Informacijai apie Lietuvos įmones, interneto platformų valdytojas, panaudoti turimi statistiniai duomenys: ekonominės veiklos rūšis, teisinė forma, darbuotojų skaičius, apyvartos dydis. Statistinės informacijos tikslumą mažinančios priežastys:

• nėra geografinių apribojimų, platformų veikla neapsiriboja vienos šalies vartotojais;

• viena įmonė gali valdyti daug interneto platformų, skirtų įvairioms paslaugoms teikti, ir tai apsunkina šios statistikos jungimą su kitais rodikliais (pvz., viena įmonė turi 9 skirtingus skelbimų puslapių platformas, kita įmonė – 6 apgyvendinimo paslaugų, skelbimų puslapių, darbo rinkos paslaugų platformas).