Lietuva skaičiais (2023 m. leidimas)

Nuolatiniai gyventojai

Nuolatiniai gyventojai

Skyriuje pateikiama statistinė informacija apie Lietuvos nuolatinių gyventojų struktūrą ir demografinę raidą: gimstamumą, mirtingumą, santuokas, ištuokas, gyventojų tarptautinę ir vidaus migraciją.

Pagrindinis statistinės informacijos apie gimimus, mirtis, santuokas, ištuokas, tarptautinę ir vidaus migraciją šaltinis yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Higienos instituto skelbiami duomenys.

2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 857,3 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 51,3 tūkst. asmenų daugiau negu 2022 m. pradžioje. Šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui 2022 m. įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,1 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 20,8 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė.

Natūrali gyventojų kaita

	Gyvi gimę kūdikiai	Mirusieji	Natūrali gyventojų kaita	Santuokos	Ištuokos	1 tūkst. gyventojų tenka
	Gyvi gimę kūdikiai	Mirusieji	Natūrali gyventojų kaita	Santuokos	Ištuokos	gyvų gimusių kūdikių	mirusiųjų	natūralios gyventojų kaitos	santuokų	ištuokų
2022	22 068	42 884	–20 816	16 016	7 395	7,8	15,1	–7,4	5,7	2,6
2021	23 330	47 746	–24 416	16 795	7 822	8,3	17,0	–8,7	6,0	2,8
2020	25 144	43 547	–18 403	15 299	7 544	9,0	15,6	–6,6	5,5	2,7
2019	27 393	38 281	–10 888	19 502	8 683	9,8	13,7	–3,9	7,0	3,1
2018	28 149	39 574	–11 425	19 734	8 640	10,0	14,1	–4,1	7,0	3,1

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje (daugiau nuorodų adresų rasite skyriaus pabaigoje)

Gyventojų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes 2023 m.
Metų pradžioje, procentais

Vyrai	Moterys

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2023 m. pradžioje miestuose gyveno 1 mln. 955,8 tūkst. (68,4 proc.) šalies nuolatinių gyventojų, kaime – 901,5 tūkst. (31,6 proc.). Miestuose nuolatinių gyventojų, palyginti su 2022 m. pradžia, padaugėjo 2,2 proc. (42,4 tūkst.), kaime – 1 proc. (8,9 tūkst.).

Gyventojai mieste ir kaime, gyventojų tankis
Metų pradžioje

	Gyventojų skaičius, tūkst.			Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, %		Gyventojų tankis
	iš viso	mieste	kaime	mieste	kaime	Gyventojų tankis
2023	2 857,3	1 955,8	901,5	68,4	31,6	43,8
2022	2 806,0	1 913,4	892,6	68,2	31,8	43,0
2021	2 810,8	1 916,8	894,0	68,2	31,8	43,1
2020	2 794,1	1 882,5	911,6	67,4	32,6	42,8
2019	2 794,2	1 875,4	918,8	67,1	32,9	42,8

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose 2013 ir 2023 m.
Metų pradžioje, tūkst.

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2023 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 185,6 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 521,5 tūkst. ir 1 mln. 335,8 tūkst.). Moterys sudarė 53,2 proc. visų nuolatinių gyventojų ir 1 tūkst. vyrų teko 1 139 moterys (2022 m. pradžioje – atitinkamai 53,4 proc. ir 1 148).

Moterų skaičius, tenkantis 1 tūkst. vyrų
Metų pradžioje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Vyrų ir moterų skaičius savivaldybėse 2023 m.
Metų pradžioje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2023 m. pradžioje 571,7 tūkst., arba 20 proc., nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus). Kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus. Pagyvenusių žmonių skaičius šalyje, palyginti su 2022 m. pradžia, padidėjo 11 tūkst., arba 2 proc.

2023 m. pradžioje vaikų iki 15 metų amžiaus buvo 25,3 proc. mažiau nei pagyvenusių žmonių ir šimtui vaikų teko 134 pagyvenę žmonės.

Demografinės senatvės koeficientas
Šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus) teko pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, metų pradžioje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Demografinės senatvės koeficientas savivaldybėse 2023 m.
Šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus) teko pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, metų pradžioje

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2023 m. pradžioje Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 96,6 proc. šalies nuolatinių gyventojų, Ukrainos – 1,8 proc., Baltarusijos – 0,9 proc., Rusijos – 0,4 proc. (2022 m. pradžioje – atitinkamai 98,8 proc., 0,3, 0,4 ir 0,3 proc.). Dauguma (2 mln. 625,5 tūkst., arba 91,9 proc.) šalies nuolatinių gyventojų gimė Lietuvoje, 231,8 tūkst. (8,1 proc.) – užsienyje.

Gyventojai pagal tautybę 2023 m.
Metų pradžioje, procentais

	Kitos tautybės

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2023 m. pradžioje beveik pusė (48 proc.) nuolatinių gyventojų (15 metų amžiaus ir vyresnių) buvo vedę / ištekėjusios, 13,6 proc. – išsituokę / išsituokusios, 9 proc. – našliai / našlės. Išsituokusių moterų buvo 1,6 karto daugiau nei vyrų, našlių moterų – 5,5 karto daugiau.

2022 m. gimė 22,1 tūkst. kūdikių, tai 1,3 tūkst. (5,4 proc.) mažiau negu 2021 m. Bendrasis gimstamumo rodiklis (gyvų gimusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2022 m. buvo 7,8 (2021 m. – 8,3). Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,34 (2021 m.) iki 1,27 (2022 m.). Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1. 2022 m. vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius nepasikeitė ir buvo 28,2 metų (2021 m. – 28,2 metų).

2022 m. mirė 42,9 tūkst. žmonių, tai 4,9 tūkst. (10,2 proc.) mažiau negu 2021 m. Bendrasis mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2022 m. buvo 15,1 (2021 m. – 17).

2022 m. mirė 67 kūdikiai, t. y. 6 (8,2 proc.) mažiau negu 2021 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių) sumažėjo nuo 3,1 (2021 m.) iki 3 (2022 m.).

Kūdikių mirtingumas
1 tūkst. gyvų gimusių, tenka mirusių vaikų iki vienų metų amžiaus

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2022 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9 metų, moterų – 79,6 metų (2021 m. – atitinkamai 69,6 vyrų ir 78,9 moterų). 2022 m. skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės buvo 8,7 metų (2021 m. – 9,3).

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Metais

	Iš viso			Miestas			Kaimas
	Iš viso	Vyrai	Moterys	Iš viso	Vyrai	Moterys	Iš viso	Vyrai	Moterys
2022	75,30	70,86	79,57	76,38	72,03	80,21	73,14	68,75	78,14
2021	74,28	69,60	78,87	75,33	70,70	79,56	72,15	67,61	77,34
2020	75,11	70,09	80,06	75,86	70,65	80,63	73,69	69,09	79,23
2019	76,43	71,53	81,04	77,31	72,24	81,64	74,83	70,35	79,94
2018	75,91	70,92	80,60	76,64	71,44	81,12	74,59	70,05	79,87

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2022 m. buvo įregistruota 16 tūkst. santuokų ir 7,4 tūkst. ištuokų. Susituokė 0,8 tūkst. (4,6 proc.) mažiau ir išsituokė 0,4 tūkst. (5,5 proc.) porų mažiau negu 2021 m. 1 tūkst. gyventojų 2022 m. teko 5,7 santuokos ir 2,6 ištuokos (2021 m. atitinkamai – 6 santuokos ir 2,8 ištuokos). 2022 m. 100 santuokų teko 46,2 ištuokos (2021 m. – 46,6). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija iš 100 susituokusių porų 34 išsituoks.

2022 m. į Lietuvą imigravo 87,4 tūkst. žmonių – 42,5 tūkst. (beveik 2 kartus) daugiau nei 2021 m. Bendrasis imigracijos rodiklis 2022 m. sudarė 30,9 imigrantų (2021 m. – 16).

Tarptautinė migracija

	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	2021	2022
Imigrantai	22 011	24 294	22 130	20 162	20 368	28 914	40 067	43 096	44 858	87 367
Emigrantai	38 818	36 621	44 533	50 333	47 925	32 206	29 273	23 103	25 205	15 270

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

Neto tarptautinė migracija

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2022 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,7 tūkst. (23,7 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių – tai 3 tūkst. (12,7 proc.) mažiau negu 2021 m. Pernai į šalį imigravo 66,7 tūkst. užsieniečių (76,3 proc. visų imigrantų), tai 45,5 tūkst. (3,2 karto) daugiau nei 2021 m.

Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

2022 m. iš Lietuvos emigravo 15,3 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų. Emigrantų skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 9,9 tūkst. (39,4 proc.). Bendrasis emigracijos rodiklis sumažėjo nuo 9 (2021 m.) iki 5,4 (2022 m.).

Daugiausia 2022 m. gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (2,6 tūkst., arba 17,3 proc. visų emigrantų), Norvegiją (2 tūkst., arba 12,9 proc.), Vokietiją (1,6 tūkst., arba 10,7 proc.), Airiją (0,8 tūkst., arba 5 proc.) ir Ukrainą (0,6 tūkst., arba 4,1 proc.).

Pernai imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų – 72,1 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo. 2022 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama (7,6 tūkst. daugiau imigravo negu emigravo). Pernai 64,5 tūkst. daugiau užsieniečių imigravo negu emigravo.