Lietuva skaičiais (2023 m. leidimas)
Švietimas
Švietimas
|
|
---|
Skyriuje pateikiama statistinė informacija apie šalies gyventojų išsilavinimą, valdžios sektoriaus išlaidas švietimui, valstybines ir nevalstybines švietimo įstaigas: ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, kolegijas ir universitetus. Statistinei informacijai parengti naudojami statistinių tyrimų ir administraciniai duomenys.
|
|
|
---|
Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.
Bendrasis ugdymas – ugdymas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamą darbą ar funkcijas. Baigusiesiems formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.
Aukštojo mokslo studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinis išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją. Baigus aukštojo mokslo studijų programą, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.
2022–2023 mokslo metais Lietuvoje mokėsi ar studijavo 473,7 tūkst. mokinių ir studentų, arba kas šeštas Lietuvos gyventojas.
Aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių 25–64 metų amžiaus gyventojų 2022 m. buvo 728,8 tūkst. ir jie sudarė 46,5 proc. visų to amžiaus šalies gyventojų.
|
|
---|
25–64 metų amžiaus gyventojų išsilavinimas
Tūkst.
|
2018 |
2019 |
2020 |
2021 |
2022 |
---|---|---|---|---|---|
25–64 metų amžiaus gyventojai |
1 524,7 |
1 526,1 |
1 530,9 |
1 531,8 |
1 566,2 |
Aukštasis |
573,9 |
595,9 |
615,7 |
636,0 |
664,5 |
Aukštesnysis |
61,2 |
62,6 |
60,0 |
58,5 |
64,3 |
Specialusis vidurinis |
161,0 |
150,1 |
145,7 |
144,7 |
135,4 |
Vidurinis |
621,5 |
614,7 |
612,2 |
589,4 |
591,1 |
Pagrindinis |
95,0 |
92,1 |
87,8 |
89,5 |
94,3 |
Pradinis, neturi pradinio |
12,1 |
10,7 |
9,6 |
13,5 |
16,7 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
25–64 metų amžiaus gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis
Procentais
Miestas |
Kaimas |
---|---|
|
|
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Sumažėjo 18–24 metų amžiaus jaunimo, neįgijusio vidutinio išsilavinimo (pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas) ir toliau nesimokančių skaičius. 2022 m. jis sudarė 4,8 proc. to paties amžiaus jaunimo.
18–24 metų amžiaus jaunimo, neįgijusio vidutinio išsilavinimo ir nesimokančio, dalis
Procentai
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2022 m. vienam švietimo įstaigoje besimokančiam asmeniui vidutiniškai teko 4 199 EUR valdžios sektoriaus lėšų ir 987 EUR šalies ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų lėšų.
|
|
---|
Valdžios sektoriaus išlaidos formaliajam ir neformaliajam švietimui
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vienam besimokančiam asmeniui teko lėšų
Tūkst. EUR
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2022–2023 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 715 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (mieste – 621, kaime – 94) ir 426-iose bendrojo ugdymo mokyklose įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo ugdoma 125,2 tūkst. vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupėse – 10,5 tūkst. vaikų. Iš viso ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvavo 82,7 proc. 1–6 metų amžiaus vaikų. 2022 m. šimtui vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vidutiniškai teko 107 vietos, o šimtui šias įstaigas lankančių iki 3 metų amžiaus vaikų – 101 vieta.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos
Mokslo metų pradžioje
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius |
Jose vaikų, tūkst. |
|||||
Iš viso |
Mieste |
Kaime |
Iš viso |
Mieste |
Kaime |
|
2022 |
715 |
621 |
94 |
125,2 |
108,2 |
17,0 |
2021 |
720 |
631 |
89 |
124,3 |
107,2 |
16,8 |
2020 |
716 |
635 |
81 |
122,6 |
106,5 |
16,1 |
2019 |
739 |
637 |
102 |
121,7 |
105,6 |
16,1 |
2018 |
731 |
632 |
99 |
120,9 |
105,1 |
15,8 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vaikai, dalyvaujantys ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme
Palyginti su atitinkamo amžiaus vaikais metų pabaigoje, procentais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vaikai, dalyvaujantys ikimokykliniame ugdyme savivaldybėse 2022 m.
Vaikų ikimokykliniame ugdyme dalis, palyginti su atitinkamo amžiaus vaikais, procentais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per metus sumažėjo nuo 957 iki 910. 2022–2023 mokslo metų pradžioje pagal bendrojo ugdymo programas buvo ugdoma 344,5 tūkst. mokinių. 2022 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 25,3 tūkst. mokinių (2021 m. – 24,8 tūkst.), brandos atestatus – 20,1 tūkst. abiturientų (2021 m. – 19,8 tūkst.). Daugiau kaip du trečdaliai abiturientų (72,3 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus šalies mokymo įstaigose: 38,5 proc. – universitetuose, 21,4 proc. – kolegijose, 12,3 proc. – profesinio mokymo įstaigose.
|
|
---|
Mokymo įstaigos mokslo metų pradžioje
|
Bendrojo ugdymo mokyklos |
Profesinio mokymo įstaigos |
Kolegijos |
Universitetai |
||||
mokyklų skaičius |
jose |
mokyklų skaičius |
jose |
kolegijų skaičius |
jose |
universitetų skaičius |
juose |
|
2022–2023 |
910 |
344,6 |
53 |
26,8 |
19 |
30,9 |
17 |
71,5 |
2021–2022 |
957 |
330,2 |
70 |
26,7 |
19 |
31,8 |
18 |
71,6 |
2020–2021 |
977 |
327,0 |
67 |
27,5 |
20 |
32,5 |
19 |
71,9 |
2019–2020 |
1056 |
325,7 |
71 |
27,8 |
22 |
32,9 |
19 |
73,0 |
2018–2019 |
1 089 |
322,3 |
73 |
34,2 |
22 |
33,9 |
20 |
77,3 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Mokinių ir studentų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų tolimesnis mokymasis pagal apskritis 2022 m.
Procentais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2022–2023 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 53 profesinio mokymo įstaigos ir jose mokėsi 26,8 tūkst. mokinių.
2022 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 8,5 tūkst. (2021 m. – 9,6 tūkst.) kvalifikuotų specialistų, iš jų 3,4 tūkst. kartu su profesija įgijo ir brandos atestatą.
|
|
---|
Profesinio mokymo įstaigos ir mokiniai pagal savivaldybes 2022–2023 mokslo metais
Mokslo metų pradžioje
tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Aukščiausios kvalifikacijos specialistus šalyje rengė 36 aukštosios mokyklos – 17 universitetų ir 19 kolegijų (iš jų 6 universitetai ir 7 kolegijos – nevalstybinės). 2022–2023 mokslo metų pradžioje šiose mokyklose studijavo 102,4 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 71,5 tūkst., kolegijose – 30,9 tūkst. Studentų skaičius aukštosiose mokyklose, palyginti su praėjusiais mokslo metais, sumažėjo 1 007 studentais, arba 0,9 proc.
2022 m. kolegijose profesinio bakalauro laipsnį įgijo 7,03 tūkst. absolventų, universitetuose 7,7 tūkst. studentų įgijo bakalauro, 6,6 tūkst. – magistro, 356 – mokslo daktaro laipsnį. Profesines studijas baigę įgijo profesinę kvalifikaciją 901 absolventas (428 baigė rezidentūrą, 473 – pedagogines studijas).
|
|
---|
Universitetų studentai pagal pakopas mokslo metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Mokinių ir studentų, įgijusių pagrindinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, skaičiaus kitimas
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne