Lietuva skaičiais (2023 m. leidimas)

Tarptautinė prekyba prekėmis

 

 

Tarptautinė prekybos prekėmis statistika rengiama remiantis Intrastato ir Ekstrastato duomenimis. Šios statistikos objektas yra į Lietuvos Respublikos statistinę teritoriją įvežamos ir iš jos išvežamos prekės.

 

 

 

Tarptautinė prekybos prekėmis statistikoje pagrindiniai vertinami parametrai yra prekių eksportas ir importas, kurie išreiškiami verte ir kiekiu. Eksportuotos prekės yra paskirstytos pagal šalį gavėją. Iš ES nepriklausančių šalių ir teritorijų importuotos prekės skirstomos pagal jų kilmės šalį, o iš ES valstybių – pagal šalį siuntėją.

Tarptautinės prekybos prekėmis statistikoje prekės klasifikuojamos remiantis Kombinuotąja nomenklatūra (KN). Pirmieji šeši šios nomenklatūros prekių kodų skaitmenys sutampa su Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos prekių kodais.

Importuojamos (įvežamos) prekės įvertinamos CIF kainomis, eksportuojamos (išvežamos) – FOB. Importo atveju CIF kaina reiškia, kad į prekių vertę įskaitomos prekių transportavimo, krovimo, draudimo ir kitos išlaidos, susijusios su prekių gabenimu iki Lietuvos Respublikos teritorijos. FOB kaina reiškia, kad į prekių vertę įskaitomos prekių transportavimo ir draudimo išlaidos, patirtos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pridėtinės vertės ir kitokie mokesčiai į statistinę prekės vertę neįskaičiuojami.

Tarptautinės prekybos prekėmis statistikoje neapskaitomos prekės:

1. Piniginis auksas.

2. Teisėtos mokėjimo priemonės ir vertybiniai popieriai, įskaitant priemones, kurios yra mokestis už paslaugas, pvz., pašto išlaidas, mokesčius, naudotojo mokesčius.

3. Prekės iki arba po laikino naudojimo (pvz., nuomos, skolinimo, veiklos nuomos), jei tenkinamos tam tikros sąlygos.

4. Laikmenos su pagal individualų užsakymą sukurta informacija, įskaitant programinę įrangą.

5. Duomenys ir programinė įranga, parsisiunčiami iš interneto;

6. Nemokamai tiekiamos prekės, kurios nėra komercinio sandorio objektas, jeigu jos gabenamos vieninteliu tikslu pasirengti vėlesniam numatomam prekybos sandoriui arba padėti jį sudaryti, parodant prekių ar paslaugų savybes; tai yra, pavyzdžiui:

– reklaminė medžiaga,

– komerciniai pavyzdžiai.

7. Prekės, skirtos remontuoti, ir prekės po remonto, atsarginės dalys, naudojamos remontuojant, ir pakeistos suge­dusios dalys.

Detalus prekių, neįtraukiamų į tarptautinės prekybos prekėmis statistiką, sąrašas yra pateiktas 2020 m. liepos 30 d. Komisijos reglamento (ES) 2020/1197 V priedo priedėlyje.



Galutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2022 m. iš Lietuvos eksportuota prekių, kurių vertė siekė 44,31 mlrd. EUR, importuota už 52,54 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 27,31 mlrd. EUR. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 8,23 mlrd. EUR.

2022 m., palyginti su 2021 m., eksportas padidėjo 28,5 proc., importas – 39,4 proc.

 

 

Tarptautinė prekyba prekėmis

 

2017

2018

2019

2020

2021

Eksportas, mln. EUR

26 411

28 271

29 624

28 689

34 580

pokytis, palyginti su ankstesniais metais, %

16,8

7,0

4,8

–3,2

20,5

Importas, mln. EUR

28 516

30 943

31 949

29 154

37 775

pokytis, palyginti su ankstesniais metais, %

15,3

8,5

3,3

–8,7

29,6

Balansas, mln. EUR

−2 106

–2 672

–2 326

–465

–3 195

Lietuviškos kilmės prekių eksportas, mln. EUR

15 692

17 285

17 808

17 003

21 471

pokytis, palyginti su ankstesniais metais, %

15,4

10,2

3,0

–4,5

26,3

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Tarptautinės prekybos prekėmis balansas
Mlrd. eurų

 

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

2022 m. daugiausia eksportuota mineralinių produktų (16,9 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,3 proc.) bei mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (11,5 proc.); daugiausia importuota mineralinių produktų (28,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (14,8 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,3 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (19,9 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,4 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,3 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (8,4 proc.).

2022 m. daugiausia eksportuota į Latviją (12,9 proc.), Lenkiją (9 proc.) ir Vokietiją (7,9 proc.), o importuota iš Lenkijos (11,7 proc.), Vokietijos (11,6 proc.) ir Latvijos (7,9 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,7 proc.), Lenkiją (9 proc.), Latviją (8,7 proc.), Jungtines Valstijas (7,8 proc.) ir Nyderlandus (7,5 proc.).

Daugiausia prekių eksportuota į ES valstybes – 62,2 proc. bendro Lietuvos eksporto. Daugiausia prekių importuota taip pat iš ES valstybių – 63,3 proc. bendro Lietuvos importo.

 

Pagrindiniai tarptautinės prekybos prekėmis partneriai 2022 m.
Procentais

Eksportas

Importas

   

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje

 

Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal apskritis 2022 m.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas, mln. EUR

 

Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje


 

Eksporto į ES šalis dalis, palyginti su visu eksportu 2022 m.
Procentais

ES 27 – 59,6

 

 

Šaltinis: Eurostato duomenų bazė, 2021 m. spalio 29 d.


Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne